JAV žvalgyba apie tokį Rusijos pasiūlymą sužinojo 2018-ųjų pabaigoje. Tai galima laikyti nauju Maskvos bandymu kištis į labai svarbias derybas dėl branduolinio nusiginklavimo.
Kol kas neaišku, kaip D.Trumpas reaguos į Maskvos pasiūlymą. Pastaraisiais mėnesiais JAV prezidentas ėmėsi neįprastų derybų būdų, tačiau jo patarėjai griežtai prieštarauja bet kokiam esminiam Rusijos vaidmeniui sudarant galutinį susitarimą.
Maskvos pasiūlyme nurodyta, kad ji pati prižiūrėtų elektrinę, o visos atliekos ir šalutiniai produktai būtų perkeliami atgal į Rusiją.
Taip būtų sumažinta rizika, kad Šiaurės Korėja branduolinę energiją panaudos branduoliniams ginklams, tačiau tuo pat metu skurdžiai šaliai būtų suteiktas naujas energijos šaltinis.
„Dėl Šiaurės Korėjos rusai elgiasi labai oportunistiškai, tai ne pirmas kartas, kai jie su Šiaurės Korėja derasi dėl energetikos“, – teigė buvęs Baltųjų rūmų darbuotojas Victoras Cha. Pernai D.Trumpo administracija svarstė jį paskirti JAV ambasadoriumi Pietų Korėjoje.
„Ankstesnės administracijos nepalankiai vertino tokius Rusijos veiksmus, tačiau niekada negali žinoti dėl Trumpo, kadangi jam negalioja tradicinis mąstymas“, – „The Washington Post“ sakė V.Cha.
Po kelių mėnesių atidėliotų ir atšauktų susitikimų, JAV ir Šiaurės Korėjos derybos įgavo naują pagreitį: D.Trumpas paskelbė antrą kartą susitiksiantis su Kim Jong Unu. Susitikimas turėtų įvykti vasario pabaigoje.
Tiesa, kritikai sako, kad Pchenjanas nesiima žingsnių, jog sumažintų savo branduolinius pajėgumus.
„Palaikome labai gerą dialogą su Šiaurės Korėja. Plačiau nekomentuosiu, tik pasakysiu, kad jis yra labai ypatingas“, – šį mėnesį sakė D.Trumpas.
Antradienį JAV žvalgybos paviešintame pasaulinių grėsmių vertinime teigiama, kad Šiaurės Korėja veikiausiai neatsisakys visų savo branduolinių ginklų.
Žvalgybos bendruomenė derybas dėl branduolinio nusiginklavimo vertina gerokai labiau pesimistiškai nei D.Trumpo Baltieji rūmai ar Valstybės departamentas.
Nuo pasiūlymo susilaikys
Jei Kim Jong Uno režimą domina pasiūlymas, Rusijos pareigūnai tikisi, kad Pchenjanas nurodys realistišką datą, iki kurios šalis galėtų atsisakyti branduolinių ginklų.
Pasak vieno pareigūno, Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) nustatė, kad rusiška jėgainė gamintų labai ribotą šalutinio produkto, kurį galima panaudoti ginklams, kiekį.
Ekspertų teigimu, ši idėja pasiskolinta iš žlugusio Šiaurės Korėjos ir Billo Clintono administracijos susitarimo, pasirašyto 1994 metais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Šiaurės Korėjos (ne)derybų istorija: pažadus laužo jau nuo 1994-ųjų
Tais metais Pchenjanas sutiko laikytis Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties mainais už tai, kad JAV Šiaurės Korėjai suteiks du lengvojo vandens reaktorius, kurie turėjo pakeisti šalyje statomus branduolinius reaktorius.
Analitikas Kenas Gause'as iš gynybos tyrimų centro „CNA“ teigė, kad Šiaurės Korėja branduolinės programos neatsisakys tol, kol jos santykiai su JAV nebus normalizuoti.
K.Gause'as: „Rusija gali daryti ką nori, tačiau jei JAV ir toliau bus priešiškai nusiteikusios, šiaurės korėjiečiai atsisakys susitarimo.“
„Rusija gali daryti ką nori, tačiau jei JAV ir toliau bus priešiškai nusiteikusios, šiaurės korėjiečiai atsisakys susitarimo“, – tikino K.Gause'as.
Vienas diplomatas teigė, kad Rusijos įsitraukimas į Šiaurės Korėjos nusiginklavimą galėtų pasitarnauti siekiant sankcijų dėl intervencijos Ukrainoje atšaukimo.
Pasak jo, rusai galėtų sakyti: „Padėjome jums apsaugoti pasaulį nuo Šiaurės Korėjos branduolinių galvučių, kodėl tęsiate sankcijas?“
