Suomijos parlamentas pirmadienį vienbalsiai patvirtino gynybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, pagal kurį šalyje bus sustiprintas amerikiečių kariuomenės buvimas ir gynybos priemonių sandėliavimas.
Pagal susitarimą JAV galės šiuose objektuose dislokuoti savo kariuomenę ir įrangą, o Suomijos valdžios institucijos savo ruožtu prisiims atsakomybę už amerikiečių naudojamų objektų saugumą.
Šalies gynybos ministras Antti Hakkanenas nurodė, kad Helsinkis ir Vašingtonas planuoja stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje. JAV panašius susitarimus jau yra sudariusi su daugiau kaip 20 šalių.
Sutartis sukurs pagrindą nuolatiniam JAV kariuomenės buvimui Suomijoje.
Praėjusių metų gruodžio 18 d. abi šalys pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą. Kaip rašo naujienų agentūra „Reuters“, kuri susipažino su sutartimi, tarp 15 objektų yra keturios oro pajėgų bazės, karinis uostas ir geležinkelis šalies šiaurėje. Karinės įrangos sandėliai bus įrengti palei geležinkelio bėgius, vedančius prie Rusijos sienos.
Būtent šiaurės rytuose Suomija gali padėti NATO pasipriešinti Rusijai savo visiškai pajėgiu Šiaurės laivynu ir strategine aviacija, anksčiau pareiškė į atsargą išėjęs JAV generolas majoras Gordonas Davisas.
Suomija taip pat ėmėsi modernizuoti savo oro pajėgų bazę netoli Rovaniemio miesto, kurioje nuo 2026 m. bus dislokuoti 64 iš JAV įsigyti naikintuvai F-35.
Konflikto atveju Rovaniemis taps regioniniu NATO pajėgų operacijų centru. Per jį veda geležinkelis iš Švedijos Tornio uostamiesčio, kuris tęsiasi iki Kemijervio – miesto, esančio už valandos kelio nuo Rusijos sienos ir už septynių nuo Murmansko, kur įsikūrusi Šiaurės laivyno bazė.
Balandžio pabaigoje Rusijos kariuomenė pareiškė, jog prie sienos su Suomija perkėlė taktinių branduolinių ginklų kompleksus. Operatyviniai-taktiniai kompleksai „Iskander-M“ buvo dislokuoti Karelijos pasienio regione, anksčiau rašė naujienų svetainė „Izvestija“, remdamasi šaltiniais Gynybos ministerijoje.
Galintys šaudyti sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis, įskaitant raketas su branduolinėmis galvutėmis, „Iskander“ tapo atskiros raketų brigados dalimi, kuri savo ruožtu tapo naujai sukurtos Leningrado karinės apygardos dalimi.
Į Leningrado karinę apygardą taip pat buvo įtraukti 11-asis ir 14-asis armijos korpusai, dislokuoti Kaliningrado ir Murmansko srityse, atskleidė „Izvestija“ šaltiniai.
Buvęs Baltijos laivyno vadas admirolas Vladimiras Valujevas teigė, kad raketinės brigados suformavimas yra atsakas į Suomijos įstojimą į NATO: dabar Rusijos siena su Aljanso šalimis pailgėjo beveik 1300 km, o blokas turi didžiausias Europoje artilerijos pajėgas su 1500 pabūklų, įskaitant 700 haubicų, 700 stambaus kalibro minosvaidžių ir 100 raketinių sistemų.