Pasak straipsnio, Kipro prezidentas Nikosas Christodoulidis Vašingtone spalio mėn. susitikime su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu aptarė šalies prisijungimo prie NATO perspektyvą.
Nurodoma, kad abi šalys daugiausia dėmesio skyrė Kipro gynybos pajėgumų modernizavimui, kad jie atitiktų NATO standartus. Nikosija įsitikinusi, kad turėdama reikiamą infrastruktūrą ir pajėgumus šalis tampa patraukli Vašingtonui, pažymėjo „Kathimerini“.
Be to, Kipras paprašė JAV nupirkti karinės įrangos, taip pat išreiškė norą siųsti savo nacionalinės gvardijos karininkus mokytis į JAV karo akademijas.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas patvirtino, kad Kipras turi ilgalaikį ir strategiškai pagrįstą integracijos į NATO planą.
Jo teigimu, Vašingtone šis planas apibūdinamas kaip „abiem pusėms naudingas variantas“. Pagrindiniai plano elementai – pažanga sprendžiant Kipro klausimą ir geresni Kipro ir Turkijos santykiai.
Naują Kipro vaidmenį „Amerikos strategijoje regione“ atspindi prezidento N.Christodoulidžio intensyvūs kontaktai su respublikonų daugumos JAV Kongrese atstovais, kurie vyko iškart po Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose, pažymėjo leidinys.
Pasak žurnalistų, telefoniniuose pokalbiuose su išrinktajam prezidentui artimais senatoriais buvo aptartas Kipro svarbos regioninėje politikoje išsaugojimas ir stiprinimas. Narystės NATO projektą N.Christodoulidis taip pat aptarė su organizacijos generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
Anksčiau Kipras aktyviai dalyvavo Neprisijungusiųjų judėjime – kariniams blokams nepriklausančių šalių asociacijoje. Tačiau 2004 m., įstojusi į Europos Sąjungą, Nikosija iš šio judėjimo pasitraukė.
Spalio 30 d. N.Christodoulidžio vizitas Vašingtone buvo pirmasis oficialus Kipro vadovo vizitas į Amerikos sostinę nuo 1996 m.
Šalies vadovas pradėjo eiti pareigas 2022 m. vasarį ir aktyviai rėmė sankcijas Rusijai, pasisakė už glaudesnius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis. Tačiau Kipro kelyje į NATO tebėra rimtų kliūčių, iš kurių pagrindinė – galimas Turkijos pasipriešinimas.
Nuo 1974 m. Kipras faktiškai padalytas tarp graikų ir turkų bendruomenių po ginkluotos Turkijos invazijos, kurią sukėlė Kipre įvykdytas valstybės perversmas ir bandymas jį suvienyti su Graikija.
Dabar 37 proc. salos teritorijos užima vadinamoji Šiaurės Kipro Turkų Respublika, kurią pripažįsta tik Ankara. Jungtinių Tautų remiamos suvienijimo derybos buvo sustabdytos 2017 m. po nesėkmingo derybų etapo Šveicarijos mieste Krans-Montanoje. Dabar bandoma atnaujinti dialogą.