Yra ir dar vienas klausimas, neraminantis Ukrainą: įtarimas, kad vyriausybė Berlyne ruošiasi de facto pažeisti sankcijas Maskvai, kad atkurtų rusiškų dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu.
Abu klausimai jau kelias dienas kelia nerimą Ukrainos vyriausybei ir santykiams su Briuseliu, o sprendimo kol kas nematyti. Vokietijos nepritarimas pagalbos paketui atrodo nesusijęs su dujų krize, todėl greičiausiai tai nėra Berlyno bandymas nuraminti Maskvą tuo metu, kai Kremlius siekia nutraukti energijos tiekimą Europai. Vis dėlto Berlynas vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis suteikti paskolas Ukrainai, rašo italų leidinys.
9 mlrd. eurų pagalbos paketą, kurį pavasarį pasiūlė Komisija, gegužės pabaigoje patvirtino visi ES vadovai. Projekte numatyta, kad Kyjivui bus suteiktos paskolos, grąžintinos po 25 metų ir de facto be palūkanų, nes Komisija pati pritrauks lėšų, išleisdama rinkoje skolos vertybinius popierius su Europos valstybių garantija. Tačiau Vokietija, didžiausia ir solidžiausia šios formos euroobligacijų garantė, tam prieštarauja: vadovų susitikime davusi sutikimą, dabar ji tam nepritaria, rašo italų žiniasklaida.
Berlyno finansų ministrui liberalui Christianui Lindneriui nepatinka, kad Briuselis Ukrainos krizės metu naudojasi bendra Europos skola, nors tai darė jau pandemijos metu. Kol kas Vokietijos pareigūnas sutiko tik su pirmąja vieno milijardo suma, kurios lėšos Kyjivui turėtų būti išmokėtos iki liepos mėn. Tuo tarpu laikas bėga, Kyjivas teigia, kad jam reikia 5 mlrd. dolerių pagalbos per mėnesį, ir atsiranda galimybė, kad rugsėjį Ukraina nesumokės 900 mln. eurų užsienio skolos.
Dar sudėtingesnis, jei įmanoma, yra dujų tiekimo Vokietijai klausimas. Rusijos monopolininkė „Gazprom“ paskelbė, kad liepos 11–21 d. „Nord Stream“ dujotiekio tiekimas pirmą kartą bus sumažintas 60 proc. , o antrą kartą – iki 90 proc., ir tik iš pažiūros pateikė techninį pagrindimą: dujotiekis Rusijos pusėje veikia sumažintu greičiu, nes trūksta „Siemens“ turbinos, kuri jau buvo išsiųsta remontuoti į Vokietiją ir negrįžo, nes jai taikomos sankcijos.
Taigi, pasak Maskvos, Vokietijai trūksta dujų, nes ji taiko Europos priemones prieš Rusiją. Juk technologinių ir pramoninių atsarginių dalių blokada laikoma veiksmingiausiu ginklu, kuriuo Europa gali susilpninti Rusiją ir jos režimą. Tuo tarpu „Siemens“ išsiuntė „Gazprom“ turbiną remontuoti į Kanadą, kuri iš tikrųjų ją stabdė būtent dėl sankcijų.
Prieš dvi dienas įvyko posūkis, kuris sukėlė V.Zelenskio įniršį: ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Žaliųjų partijos lyderis, pareikalavo grąžinti turbiną iš Kanados į Vokietiją ir pasiekė, kad ji būtų grąžinta, duodamas aiškius ženklus, kad nori ją išsiųsti atgal į Rusiją. „Jei Kanadai kyla teisinių problemų, prašau, kad turbina būtų išsiųsta ne į Rusiją, o pas mus. „Nord Stream“ pajėgumai mums reikalingi, kad galėtume užpildyti dujų saugyklas“, - sakė jis.
Kanada sekmadienį nusprendė Vokietijai grąžinti jos remontuotą eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbiną.
„Kanada suteiks „Siemens Canada“ terminuotą ir atšaukiamą leidimą grąžinti suremontuotą „Nord Stream 1“ turbiną į Vokietiją, taip palaikydama Europos galimybes gauti patikimos ir įperkamos energijos, jai toliau atsisakant rusiškos naftos ir dujų“, – sakė Kanados gamtos išteklių ministras Jonathanas Wilkinsonas.
„Neužtikrinus būtino gamtinių dujų tiekimo, Vokietijos ekonomika patirs labai didelių sunkumų, o patiems vokiečiams gresia pavojus, kad atėjus žiemai jie negalės apšildyti savo namų“, – teigiama jo pareiškime.
Nors Vokietija nesutinka, kad Rusija sumažino dujų tiekimą dėl techninės priežiūros problemų, tačiau teigia, kad grąžinus turbiną Maskva nebeturės preteksto toliau drastiškai riboti dujų tiekimą.
Ukraina sako, kad, norint kompensuoti sumažėjusį dujų tiekimą, pakankamą dujų kiekį būtų galima transportuoti į Vokietiją jos vamzdynais.
„Prašome Kanados grąžinti „Gazprom“ turbiną ne į Vokietiją, o į Ukrainą“, – anksčiau šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Ukrainos magistralinių dujotiekių operatoriaus vadovas Serhijus Makagonas.
Be to, šeštadienį Kanada paskelbė ketinanti išplėsti ekonomines sankcijas Rusijai, pritaikant jas ir pramoninei gamybai.
„Šios naujos sankcijos bus taikomos sausumos ir vamzdynų transportui bei metalų, transporto, kompiuterinės, elektroninės ir elektros įrangos, taip pat įrengimų gamybai“, – sakoma Kanados užsienio reikalų ministrės Melanie Joly pareiškime.