Ši politinė krizė šalį gali netgi atvesti prie pakartotinių rinkimų.
Didžiausiai Europos ekonomikai dabar gresia savaitės ar net mėnesiai politinio paralyžiaus su darbą tęsiančia ankstesne vyriausybe, tikriausiai nesiimsiančia jokių drąsių veiksmų.
Kadangi jokių galimybių sukurti kitokią tvarią koaliciją kol kas nenusimato, Vokietijai gali tekti surengti naujus rinkimus, bet ir per juos gali neišaiškėti tvirtų nugalėtojų, kaip nutiko per rugsėjo balsavimą.
Kadangi jokių galimybių sukurti kitokią tvarią koaliciją kol kas nenusimato, Vokietijai gali tekti surengti naujus rinkimus, bet ir per juos gali neišaiškėti tvirtų nugalėtojų, kaip nutiko per rugsėjo balsavimą.
Rugsėjį netekusi daugumos federaliniame parlamente A.Merkel buvo priversta mėginti kurti aljansą su menkai prie jos konservatyvaus bloko derančia partijų grupe.
Vis dėlto ilgiau kaip po mėnesio trukusių varginančių derybų libertarinės partijos FDP lyderis Christianas Lindneris nusprendė pasitraukti iš diskusijų ir pareiškė, kad nėra „pasitikėjimo pagrindo“ kurti vyriausybę su A.Merkel konservatyviuoju bloku CDU-CSU ir aplinkosaugos problemas pabrėžiančiais žaliaisiais.
„Geriau nevaldyti, negu blogai valdyti“, – perspėjo jis ir pridūrė, kad derybose dalyvavusioms partijoms stinga „bendros vizijos, kaip būtų galima modernizuoti“ Vokietiją.
A.Merkel pareiškė apgailestaujanti dėl FDP sprendimo ir pažadėjo vesti Vokietiją iš krizės.
„Kaip kanclerė... padarysiu viską, kad šalis sėkmingai išgyventų šį sudėtingą metą“, – sakė ji.
Žaliųjų lyderiai irgi sakė apgailestaujantys, kad derybos žlugo, ir sakė manę, kad susitarimas gali būti pasiektas, nepaisant skirtingų požiūrių.
Nesėkmės nuojauta
Per ypač sudėtingas derybas partijos bandė susitarti dėl ištisos virtinės klausimų, įskaitant imigracijos politiką.
A.Merkel liberali politika pabėgėlių atžvilgiu, dėl kurios nuo 2015-ųjų šalį užplūdo per milijoną prieglobsčio prašančių migrantų, be kita ko, privertė dalį rinkėjų savo balsus atiduoti kraštutiniams dešiniesiems – partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Prieš rugsėjo rinkimus šios partijos kampanijoje skambėjo islamofobiška ir prieš imigrantus nukreipta retorika.
Dėl valdančiosios koalicijos besiderėjusios partijos taip pat turėjo nesutarimų aplinkosaugos klausimais. Žalieji norėjo, kad Vokietija atsisakytų anglių deginimo ir vidaus degimo variklių automobiliuose, o konservatoriai ir FDP pabrėžė, jog reikia apsaugoti šalies pramonę ir darbo vietas.
Partijų vadovai buvo nustatę terminą, iki kurio turėjo būti pasiektas susitarimas – sekmadienio 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Vis dėlto iki to laiko susitarti jiems nepavyko. Tai buvo jau antra derybininkų nesėkmė per pastarąją savaitę: iki ankstesnio termino, ketvirtadienio, taip pat nepavyko pasiekti proveržio.
Be to, išryškėjo ženklų, jog derybos klostosi prastai, ir dienraštis „Bild“ savo tinklalapyje pareiškė, kad „nesėkmė tvyro ore“, nes partijos atkakliai laikėsi savo pozicijų dėl pagrindinių problemų.
Kanclerės karjera pavojuje
Dabar A.Merkel galėtų mėginti įtikinti vėl bendradarbiauti Socialdemokratų partiją (SDP), savo mažesniąją koalicijos partnerę nuo 2013 metų.
Tačiau SPD, patyrusios gėdingą pralaimėjimą šių metų rinkimuose, vadovybė ne kartą tvirtino, kad liks opozicijoje.
12 metų valdžioje praleidusi kanclerė taip pat gali imtis vadovauti mažumos vyriausybei, tačiau ji yra sakiusi, kad nepalaiko tokio nestabilumo.
Dar vienas galimas scenarijus šioje situacijoje yra nauji rinkimai.
Tačiau tai būtų rizikinga pačiai A.Merkel, nes jos partijai gali kilti klausimų, ar ji tebėra geriausia kandidatė vesti konservatorius į naują rinkimų kampaniją.
Anksčiau sekmadienį „Bild“ parašė, jog nesėkmė kuriant „Jamaikos koaliciją“, taip pavadintą dėl ją sudaryti bandžiusių partijų spalvų, atitinkančių šios Karibų valstybės vėliavos spalvas, įstums „kanclerės karjerą į pavojų“.
Vokietijos dienraščio „Die Welt“ atlikta internetinė apklausa parodė, kad 61,4 proc. respondentų mano, jog nepasisekusios derybos reikštų A.Merkel karjeros pabaigą. Tik 31,5 proc. apklaustųjų nuomonė buvo kitokia.
Deryboms dėl koalicijos pasibaigus be didesnio proveržio, Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris perspėjo jose dalyvavusias partijas laikytis savo įsipareigojimų rinkėjams.
„Visos pusės žino apie savo įsipareigojimus. Ir tie įsipareigojimai reiškia negrąžinti savo įgaliojimų rinkėjams“, – sakė jis interviu leidiniui „Welt am Sonntag“.
Dienraštis „Sueddeutsche“ pažymėjo, kad šis F.-W.Steinmeierio perspėjimas reiškia, jog jis laiko naujų rinkimų galimybę „rizika, kad nei didesnė koalicija, nei „Jamaikos koalicija“ nebesurinktų daugumos“.
„Tada pralaimėjimas būtų didesnis nei nesėkmė formuojant vyriausybę“, – nurodė leidinys.
