Ataskaitoje „Nuvilta Sirija“ (Failing Syria) 21 žmogaus teisių organizacija kritikavo pasaulio galybes nevykdant virtinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų, turinčių padėti užbaigti tą krizę.
2014 metais paskelbtos trys JT rezoliucijos ragino Sirijos ginkluoto konflikto šalis užtikrinti nekombatantų saugumą ir geresnes sąlygas teigi humanitarinę pagalbą milijonams šalies gyventojų.
„Tačiau rezoliucijos ir jų teikiama viltis Sirijos civiliams tebuvo tušti žodžiai. Jie buvo ignoruojami arba patirdavo pavojų iš konflikto šalių, kitų JT šalių ir netgi pačios (Saugumo Tarybos) narių“, – sakoma dokumente.
Praeiti metai buvo iki šiol kruviniausi per tą konfliktą: 2014-aisiais Sirijoje žuvo bent 76 tūkst. žmonių. Nuo konflikto pradžios 2011 metų kovo 15-ąją šalyje žuvo iš viso apie 210 tūkst. žmonių.
Tam karui žengiant į penktuosius metus, jo pabaigos vis dar nesimato.
„Skaudi tikrovė – kad Saugumo Taryba nesugebėjo įgyvendinti savo rezoliucijų“, – sakė Norvegijos pabėgėlių reikalų tarybos, prisidėjusios rengiant šią ataskaitą, generalinis sekretorius Janas Egelandas.
„Praeiti metai buvo iki šiol tamsiausi per tą šiurpų karą. Konflikto šalys veikė nebaudžiamai ir ignoravo Saugumo Tarybos reikalavimu; civiliai nėra apsaugoti, o jų galimybę gauti pagalbą nepagerėjo“, – pridūrė jis.
Ataskaitoje tiek sukilėlių, tiek vyriausybės pajėgos kritikuojamos dėl beatodairiško civilinės infrastruktūros griovimo, įskaitant smūgius mokykloms ir sveikatos apsaugos įstaigoms, taip pat dėl galimybių teikti pagalbą į sunkią padėtį patekusiems civiliams varžymo.
Žmogaus teisių organizacijos „Oxfam“ Sirijos reikalų padalinio vadovas Andy Bakeris sakė, kad JT pareiškimai „dabar skamba tuščiai“.
„Praeitais metais buvo mažai konkrečių veiksmų iš konflikto šalių ir vyriausybių, turinčių įtakos sprendžiant besivystančią humanitarinę krizę, pusės, – pabrėžė A.Bakeris. – Kokia nauda iš rezoliucijos motinai, kurios namas buvo subombarduotas, o vaikai – alkani, jeigu (tas dokumentas) yra ignoruojamas ir silpninamas?“
Pagalbos organizacijos savo ataskaitoje nurodė, kad 4,8 mln. Sirijos žmonių gyvena teritorijose, kurias JT įvardija kaip „sunkiai pasiekiamas“ pagalbos siuntoms. Lyginant su padėtimi 2013 metais, tokių žmonių skaičius išaugo beveik dvigubai.
Didėjant pagalbos poreikiui, finansavimas augo gerokai lėčiau. 2014 metais buvo surinkta tik 57 proc. lėšų, reikalingų padėti Sirijos civiliams ir pabėgėliams. 2013 metais tas rodiklis buvo 71 procentas.
J.Egelandas sakė naujienų agentūrai AFP, kad ateinančiais metais JT turėtų surinkti apie 8,4 mlrd. JAV dolerių (7,9 mlrd. eurų) pagalbos Sirijos civiliams.
„Tai yra šeštadalis 2013-ųjų Sočio olimpiados kainos. Kaip Rusija galėjo sau leisti suorganizuoti Sočio olimpiadą, bet negali reikšmingai prisidėti prie šios nepakankamai finansuojamos operacijos?“ – klausė jis.
„Tai yra šeštadalis 2013-ųjų Sočio olimpiados kainos. Kaip Rusija galėjo sau leisti suorganizuoti Sočio olimpiadą, bet negali reikšmingai prisidėti prie šios nepakankamai finansuojamos operacijos?“ – klausė jis.
J.Egelandas pridūrė, kad tarptautinė bendruomenė gali „kentėti nuo šios krizės padarinių dar dvi ateinančias kartas“.
„Mes nesuteikiame jokios vilties milijonams Sirijos jaunuolių, – sakė jis. – Negi esame įsitikinę, kad jie nebus lengvai įtraukti į ekstremizmą?“
Sirijos konfliktas prasidėjo nuo taikių demokratijos šalininkų demonstracijų, bet greitai peraugo į kruviną pilietinį karą.
Daugiau negu 11,2 mln. šalies gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o JT tai įvardija kaip didžiausią pabėgėlių krizę per pastaruosius 20 metų.
