2022 metų rugsėjį vykusiuose susirėmimuose žuvo apie 100 žmonių – tai buvo naujausias smurto eskalavimas tarp dviejų kalnuotų šalių, kurių pasienio bendruomenės nuolat konfliktuoja dėl žemės ir vandens išteklių.
Ginčai dėl sienų kamuoja buvusias sovietines respublikas visus tris nepriklausomybės dešimtmečius. Dalis jų 970 km ilgio sienos vis dar nėra demarkuota.
-
Kirgizijos lyderis prašo V.Putino pagalbos sprendžiant ginčą dėl sienos
-
Kirgizija ir Uzbekistanas išsprendė dalį ginčo dėl sienos
-
Kirgizija siekia uždaryti JAV finansuojamo RFE/RL vietinę tarnybą
-
Kirgizijos eksprezidentas išleistas iš kalėjimo
-
Kirgizijos teismas uždarė JAV finansuojamą žiniasklaidos priemonę
„Kirgizijos ir Tadžikistano pajėgos per trumpą, bet intensyvų ginkluotą pasienio konfliktą 2022 metų rugsėjo mėnesį žudė ir sužeidė civilius gyventojus, vykdydamos akivaizdžius karo nusikaltimus“, – sakoma HRW pranešime spaudai, skirtame naujai ataskaitai.
Ataskaitoje Kirgizija ir Tadžikistanas raginami „ištirti šiuos savo pajėgų padarytus pažeidimus ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn“.
Žmogaus teisių organizacija pridūrė, kad apklausė dešimtis žmonių abiejose sienos pusėse, peržiūrėjo medicininius įrašus, nuotraukas ir vaizdo įrašus, išanalizavo palydovines nuotraukas ir sudarė išpuolių 3D modelius.
Pasak HRW, „Kirgizijos pajėgos šaudė į greitosios pagalbos automobilius ir privačius automobilius, kuriais buvo vežamos pabėgti bandžiusios šeimos, ir numetė lazeriu valdomą bombą miesto aikštėje, žuvo mažiausiai 10 civilių.“
„Tadžikistano pajėgos šaudė į automobilius, kuriais važiavo civiliai gyventojai, ir įvairiomis aplinkybėmis neteisėtai nužudė mažiausiai aštuonis civilius gyventojus, o Kirgizijos kaimuose vyko plataus masto plėšikavimas ir privačios nuosavybės deginimas“, – priduriama pranešime.
Nepaisant reguliarių abiejų šalių susitikimų, pažanga sprendžiant sienos klausimą buvo lėta.
Per ankstesnius susirėmimus 2021 metų balandį žuvo 50 žmonių ir kilo nuogąstavimų dėl didelio masto konflikto.
