Žmonės bėga iš Chersono prieš okupantų rengiamą „referendumą“ dėl nepriklausomybės

Jau ištrūkusių iš Chersono ukrainiečių pasakojimai stingdo kraują. Vienas vyras, šalia kurio – ir sūnus, pasakojo, kad bomba pražudė jo žmoną. Abu jie CNN žurnalistams teigė tikrai nenorintys atskleisti savo tapatybės, nes bijo rusų keršto Chersone likusiems artimiesiems.

„Jei jie pamatys mus per televiziją, nušaus visus, kurie ten liko. O mes pabėgome pėsčiomis, bridome per upę“, – teigė sūnus.

Chersoną Rusijos pajėgos užėmė dar pirmosiomis karo dienomis, o čia baiminamasi ne tik žiaurumu pasižyminčių okupantų karių, bet ir vadinamojo „referendumo“.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Vyriausybė Kyjive teigia, kad Rusija planuoja surengti regione netikrą plebiscitą ir taip parodyti, kad žmonės neva remia naujos Chersono liaudies respublikos, kuri būtų tokia, kaip ir Donecko bei Luhansko liaudies respublika, sukūrimą.

Dar neseniai manyta, kad toks spektaklis įvyks balandžio 27 dieną, trečiadienį, bet dabar teigiama, jog greičiausiai „referendumas“ bus atidėtas.

Kita vertus, baiminamasi, kad jis vis tiek anksčiau ar vėliau įvyks – todėl žmonės ir bėga. Trečiadienį Chersone vyko protestas, bet jis buvo išvaikytas.

Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas CNN teigė, kad Ukrainos pajėgos padėjo evakuoti apie 7 tūkstančius žmonių „nuo fronto linijos“. Dalis jų bėgo dviračiais, kiti – vežimais, pėsčiomis.

„Jie tiesiog nenori ir negali gyventi okupacijos sąlygomis“, – tvirtino O.Vilkulas, pridūręs, kad pabėgti iš Chersono ir aplinkinių kaimų nėra lengva.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krivoj Rogo karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas

Pavyzdžiui, visą praėjusią savaitę šimtai automobilių turėjo apsisukti ir slinkti okupuoto Snihurivskos miesto link – Rusijos kariai neleido išvykti iš Chersono. Užblokuotas buvo ir kelias Krivoj Rogo link.

Ukrainietė: mes visiškai okupuoti. Nėra maisto, vandens. Neturime nieko. Jie surengs referendumą ir atims mūsų vaikus. Mano sūnui – 18 metų, jį ir kitus pasiims kaip patrankų mėsą.

Nepaisant to, per Ortodoksų Velykas evakuotis nusprendusių žmonių srautai tik didėjo. Kai kurie gyventojai, pamatę, kad automobiliai nepraleidžiami, juos tiesiog paliko ir žingsniavo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos link.

Su vietos žmonėmis bendravę CNN žurnalistai teigė, kad pakelėje numesta ir daug dviračių.

Viena moteris iš Chersono pasakojo, kad su dviem sūnumis ir dukterimi skubėjo ištrūkti kuo greičiau – juolab kad įtariama, jog po „referendumo“ okupantai mobilizuos tūkstančius 18-60 metų vyrus. Tai reikštų, kad ukrainiečiai būtų verčiami kariauti prieš ukrainiečius.

„Mes visiškai okupuoti. Nėra maisto, vandens. Neturime nieko. Jie surengs referendumą ir atims mūsų vaikus. Mano sūnui – 18 metų, jį ir kitus pasiims kaip patrankų mėsą“, – teigė moteris, prasitarusi, kad rusai apšaudė mašinų koloną, kurioje ji keliavo.

Kryvyj Rihe pabėgusiems žmonėms dalinamas maistas, vaistai, suaukoti drabužiai. O jie prisimena, kaip brutaliai su jais buvo elgiamasi Chersone.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žmonės Krivoj Roge

Antai Mychailo prisipažino, kad jį kelias dienas kankino viename kaime, kai jis ten atvyko pasiimti žmonos ir vaiko. Rusijos kariai esą ieškojo ukrainiečių, turinčių karybos patirties, ir jį – statybininką – palaikė kariu.

„Mane nuvedė į rūsį ir kankino. Vienas išsitraukė ginklą. Tikrą. Mačiau, kad užtaisytas. Šovė į betoninę sieną. Tada atėjo dar du kariai. Jie kalbėjo mažiau, buvo išgėrę. Vienas turbūt anksčiau boksavosi, nes mušė mane tiesiai į šonkaulius. Šešis sulaužė“, – pasakojo vyras.

Jis dabar jau kikena, kai prisimena, kaip rusams melavo, kad už kaimo laukia mažiausiai 150 patikros punktų, kad visur aplinkui tik purvas ir laukai. Po kelių dienų Mychailo sėkmingai išlaisvino tėvai.

Egzodas vyksta ne tik iš Chersono. Žmonės kraustosi ir iš aplinkinių kaimų, kur vis girdėti apšaudymai.