Oxfordo anglų kalbos žodynas (OED) pateikia šią naujadaro reikšmę: „Siūlomas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos ir su juo susijęs politinis procesas“.
Pirmą kartą jis buvo pavartotas, kai tuometis premjeras Davidas Cameronas 2013 metais paskelbė – jei būsiąs perrinktas kitai kadencijai, surengsiąs referendumą dėl Britanijos narystės ES.
Vis dėlto plačiau šį žodį imta vartoti per kampaniją prieš referendumą, o dar intensyviau – po netikėtai pasibaigusio birželio 23-iosios balsavimo.
„Labai neįprasta, kad žodis „Brexit“ per penkerius metus nuo atsiradimo buvo įtrauktas į OED, atnaujinant pastarąjį gruodžio mėnesį“, – nurodė žodyno atstovai. Šis žodynas yra laikomas pripažintu anglų kalbos autoritetu.
„Tai, kaip greitai jis tapo plačiai vartojamu ir pripažįstamu, yra neįtikėtina, be to, jis užpildė tuščią erdvę mūsų kalboje, ir jo apibūdinamo reiškinio svarba vis auga. 2016 metų pabaigoje jis jau tapo pasauliniu žodžiu“, – rašė žodyno sudarytojai.
„Brexit“ tapo „lingvistiniu šaltiniu“, nurodė OED sudarytojai, nes iš jo padaryti ir tokie žodžiai kaip „Brexiteer“, „Bregret“, „Bremorse“ ir „Brexodus“. Tačiau pastarieji trys žodžiai „dar neparodė pakankamai patvarumo, kad būtų įtraukti į OED“.
Šis žodis kilo iš kito žodžio, „Grexit“, apibūdinančio panašų procesą Graikijoje, kuri gali palikti euro zoną.
„Grexit“ taip pat pirmą kartą pateko į žodyną, be to, OED atstovai pavadino politiką „vaisinga sritimi naujiems žodžiams“.
„Galime būti tikri, kad panašių politinių žodžių ir frazių bus tik daugiau“, – nurodė jie.
Šalies premjerė Theresa May ne kartą yra išsisukinėjusi nuo klausimų apie tai, kaip Britanija trauksis iš ES, sakydama „Brexit“ yra „Brexit“, tačiau OED sudarytojai pareiškė, kad jiems tai nebuvo lengva užduotis.
„Pagalvokite apie mus, leksikografus, turėjusius nuspręsti, ką reiškia „Brexit“, anksčiau nei kas nors kitas“, – sakė jie.
