Žurnalistas Borisas Reitschusteris: Vokietijoje laisvai veikia Rusijos agentai

Anot interviu portalui „Krym. Realii“ davusio žurnalisto, Kremlius dabar aktyviai naudoja seną žvalgybinį tinklą, kurį Vakarų Vokietijoje paliko komunistinės Rytų Vokietijos slaptoji policija – „Stasi“.

Tūkstančiai „Stasi“ bendradarbių?

„Priešingai nei manoma, šis tinklas po Šaltojo karo niekada nebuvo išardytas. Taip, archyvai buvo atidaryti, bet juose informacijos buvo daugiausia apie „Stasi“ agentus Rytų Vokietijoje.

Agentų Vakarų Vokietijoje duomenys buvo nugabenti į Rusiją. Tai, beje, atvirai pripažįsta Vladimiras Putinas. Kalbame apie kelis tūkstančius žmonių, įskaitant politikus ir generolus. Vakarų Vokietijoje iki 20 tūkst. žmonių buvo registruoti kaip „Stasi“ informatoriai“, – tvirtino B.Reitschusteris.

Be to, situacija Vokietijoje sudėtingesnė nei, pavyzdžiui, Lietuvoje, kur po Sovietų Sąjungos griūties buvę KGB bendradarbiai galėjo „prisiduoti“ valstybei, o Vilnius jiems mainais davė pažadą neatskleisti jų paslapties.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Stasi“ archyvai

Vokietijoje padėtį komplikuoja faktas, kad šalies piliečiams darbas „Stasi“ ir su „Stasi“ reikštų kaltinimus valstybės išdavimu. Tad su vyriausybe bendradarbiauti ryžtasi retas, be to, Maskva gali šantažuoti tokius asmenis.

B.Reitschusteris: „Kairė“ veikia kaip Maskvos agentė. Partija pateisina Putino veiksmus, pasisako prieš Ukrainos siekius, kartoja Kremliaus pranešimus.“

„Jei pažvelgtume į vokiškus tinklalapius, kurie skleidžia dezinformaciją ir propagandą, pamatytume, kad už jų slepiasi buvę „Stasi“ bendradarbiai. Nė vienoje kitoje Vakarų šalyje Rusija neturi tokių išteklių.

Pavyzdžiui, partija „Kairė“ yra tiesioginė Rytų Vokietiją valdžiusios Vieningosios socialistų partijos įpėdinė. Tiesą sakant, pasikeitė tik pavadinimas. Yra ženklų, kad „Kairė“ iki šiol leidžia pinigus iš ano laikotarpio“, – aiškino B.Reitschusteris.

Jis mano, kad šios partijos lyderiai ir buvo, ir vis dar yra susiję su Rusija. Esą vienas studijavo Kominterno mokykloje, kito motina – iš Sankt Peterburgo.

„Šios partijos ryšiai su Rusija jau seniai įrodyti. „Kairė“ veikia kaip Maskvos agentė. Partija pateisina Putino veiksmus, pasisako prieš Ukrainos siekius, kartoja Kremliaus pranešimus“, – teigė B.Reitschusteris.

Draugai – ir dešinieji

Be to, autorius įsitikinęs, kad Maskva sugebėjo užmegzti ir naujų ryšių Vokietijos politikoje – visų pirma su kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

„AfD jaunimo sparnas formaliai bendradarbiauja su Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ jaunimu („Vieningosios Rusijos jaunąja gvardija“, – red.). Žmonės dalyvauja mainuose, keliauja į okupuotą Krymą.

Vienas partijos lyderių Alexanderis Gaulandas į Rusiją vyko pakviestas oligarcho Konstantino Malofejevo ir pripažįsta, kad susitiko su Aleksandru Duginu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Alexanderis Gaulandas

Kita AfD vadovė Frauke Petry Maskvoje bendravo su Viačeslavu Volodinu, Vladimiru Žirinovskiu ir Peteriu Tolstojumi. Be jokios abejonės, partija nori panaikinti sankcijas Rusijai“, – priminė B.Reitschusteris.

„Gunvor“ ir „Nord Stream 2“

Rusijos įtaka pastebima ir versle. B.Reitschusteris primena įvykių Ingolštato mieste Aukštutinėje Bavarijoje pavyzdį.

Ingolštate 2012 metais bankrutavo „Petroplus“ naftos perdirbimo gamykla, tačiau jos aktyvus tuoj pat perėmė kompanija „Gunvor“, kurios savininkas – vienas artimiausių Rusijos prezidento V.Putino patikėtinių Genadijus Timčenka.

„Scanpix“ nuotr./Genadijus Timčenka

„Žinoma, apie tiesioginę korupciją kalbėti negalima, bet sutapimas toks, kad dabartinis Krikščionių socialinės sąjungos pirmininkas ir vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ilgai darbavosi Ingolštate ir save vadina Rusijos draugu“, – pastebėjo žurnalistas.

„Dar vienas Rusijos ekonominės veiklos Vokietijoje pavyzdys – dujotiekis „Nord Stream 2“. Neseniai vienas buvęs įtakingo dienraščio vyriausiasis redaktorius parašė, kodėl Vokietijai reikia šio dujotiekio. Aš nustačiau, kad 1986 metais tas pats žmogus straipsnyje liaupsino Rytų Vokietiją.

„Nord Stream 2“ dujotiekio vamzdžiai

Tokių keistų „atsitiktinumų“ matau dažnai. Be to, čia nekilnojamąjį turtą aktyviai perka Rusijos oligarchai“, – pridūrė B.Reitschusteris.

Kremliaus pėdsakai – ir žiniasklaidoje

Jis pažymi, kad Rusijos įtakos agentai pastebimi ne tik politikoje ar ekonomikoje, bet ir Vokietijos informacinėje erdvėje.

Kaip pavyzdį B.Reitschusteris pateikia žurnalistę Gabrielą Krone-Schmalz, kuri Maskvoje dirbo 1987-1992 metais, o dabar esą aktyviai skleidžia savo prorusiškas pažiūras – moteris mano, kad Krymas legaliai prisijungė prie Rusijos.

„Be to, beveik visose televizijų laidose dalyvauja bent po du prorusiškus propagandininkus – RT žurnalistai, buvę TASS korespondentai. Net žurnalistai, niekaip nesusiję su Kremliumi, siekia būti kuo korektiškesni.

Prahos pavasario, kai sovietai surengė invaziją į Čekoslovakiją, 50-mečio proga šie žurnalistai turbūt būtų kalbėję apie „krizę Čekoslovakijoje“ ir raginę suprasti Leonido Brežnevo veiksmus. Toks tonas – ir kalbant apie karą Rytų Ukrainoje“, – kalbėjo B.Reitschusteris.

Vida Press nuotr./Prahos pavasariui – 50 metų

Žurnalistas neatmeta, jog tokias nuotaikas iš dalies galima paaiškinti tuo, kad vokiečiai nusivylę Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir ypač jų prezidentu Donaldu Trumpu.

„Be to, per pastaruosius 70 metų mes Vokietijoje nebuvome atsakingi už šalies saugumą, o tai nulėmė tam tikrą mūsų politikų infantilizmą.

Visai neseniai vadinamieji antifašistai Hamburge ant namo sienos didžiulėmis raidėmis paragino saugoti Donbaso žmones nuo Ukrainos kariuomenės.

O ir šiaip teorija, kad Ukraina užpuolė Donbasą, čia gana populiari. Daug kas tiki, kad Putinas, nors ir nėra demokratas, idealiai tinka Rusijos žmonėms.

Ne mažiau populiari idėja, kad Krymas ir turėtų priklausyti Rusijai, taip kalba ir politikai. Man neįtikėtina tai, kad vokiečiai neprisimena istorijos pamokų ir taip vertina svetimų teritorijų užgrobimus“, – stebisi B.Reitschusteris.