Žurnalistas įvardijo, kas laukia Palestinos ir Izraelio neradus ilgamečio konflikto sprendimo

Pasaulis kone suakmenėjęs jau mėnesį stebi teroristine pripažintos grupuotės „Hamas“ ir Izraelio valstybės karą. Naujienų sūkuryje netrūksta Trečiojo pasaulinio karo pranašų, o greičiau už žiniasklaidos priemones visuomenes pasiekiančios nuotraukos ir vaizdo įrašai skatina poliarizaciją. BBC tarnybos Tarptautinių naujienų redaktorius Jeremy Bowenas pasidalijo savo įžvalgomis apie jau mėnesį trunkantį žiaurų karą Artimuosiuose Rytuose.
Pietų Gazos gyventojas
Pietų Gazos gyventojas / „AFP“/„Scanpix“

Jo teigimu, vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos būtina įsisąmoninti apie bet kokius reportažus, naujienas, įrašus ar komentarus, pasirodžiusius po spalio 7-osios, kai įsiplieskė kurį laiką užšaldytoje pozicijoje buvęs Izraelio ir „Hamas“ smogikų konfliktas, yra tas, kas niekas nežino visos tiesos ir pilno pasakojimo – sunku ne tik prasiskverbti pro karo miglą, bet ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta mūšio lauke.

Baimė, kad šis karas gali išsiplėsti, yra labai reali. Ekspertų nuomone, Artimuosiuose Rytuose bręsta nauja tikrovė, tačiau jos forma ir tai, kaip ji veiks, priklauso nuo to, kaip toliau vyks šis karas.

BBC naujienų redaktorius savo ruožtu sudarė sąrašą, į kurį įtraukė stebėtojams žinomus ir nežinomus dalykus apie karą ir taip neramiame regione.

Karas iki pergalės

Pasak J.Boweno, vienas iš neabejotinų dalykų yra tas, kad izraeliečiai remia karinę kampaniją, kuria siekiama palaužti „Hamas“ grupuotę ir jos jaunesniojo partnerio „Islamo džihado“ valdžią Gazos Ruože. Jų pyktį skatina šokas dėl „Hamas“ išpuolių, sąlygojusių daugiau kaip 1 400 žmonių nužudymą ir tai, kad Gazoje vis dar laikoma apie 240 įkaitų. Jų ateitis, deja, kol kas yra nežinoma.

J.Bowenas pasakojo, kad susitiko su Noamu Tibonu, į atsargą išėjusiu Izraelio kariuomenės generolu, kuris išvyko į Nahal Ozą, kibucą pasienyje su Gaza, po to, kai spalio 7 d. „Hamas“ surengė ataką. Jo misija buvo išgelbėti savo sūnų, marčią ir dvi mažametes jų dukras, kurie buvo savo saugiame kambaryje, kai lauke siautėjo ginkluoti „Hamas“ smogikai.

Buvęs generolas jau pensijoje, tačiau į kibucą jis įžengė apsiginklavęs automatiniu šautuvu ir šalmu, kurį pasiėmė iš žuvusio Izraelio kareivio. Tos dienos chaose vyras surinko karių grupę ir vadovavo jiems, kol šie išgelbėjo kibuce buvusių žmonių gyvybes.

IDF/Izraelio kariai Gazos Ruože
IDF/Izraelio kariai Gazos Ruože

„Gaza kentės... jokia tauta nesutiks, kad tavo kaimynas žudytų kūdikius, moteris ar vyrus. Lygiai taip pat, kaip jūs (britai) sutriuškinote savo priešą per Antrąjį pasaulinį karą. Štai ką turime daryti Gazoje. Jokio pasigailėjimo“, – dėstė karininkas, kurį žurnalistas įvardijo kaip senosios mokyklos atstovą, tiesmuką žmogų.

Paklaustas apie nekaltų civilių žūtis Gazos Ruože jis J.Bowenui atsakė, kad jie „neturi kito pasirinkimo“. Nors daugelis izraeliečių pasisako, kad palestiniečių civilių žūtys yra praradimas, tačiau pabrėžia, kad jie žūsta dėl „Hamas“ veiksmų.

Izraelis neskaičiuoja ne savo aukų

Nors netrūksta tikinčių, kad „Hamas“ kontroliuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos Gazos Ruože duomenys apie žuvusiuosius yra išpūsti, klausimų dėl precedento neturinčio kraujo praliejimo nekyla.

Ministerijos duomenimis, palestiniečių mirtys jau viršijo 9 000 žuvusiųjų riboženklį, o net 65 proc. iš jų identifikuojami kaip moterys ir vaikai.

„Scanpix“/AP nuotr./Po Izraelio atakos Gazos Ruože
„Scanpix“/AP nuotr./Po Izraelio atakos Gazos Ruože

Deja, iš pateikiamos statistikos nėra aišku, kiek iš žuvusių vyrų buvo civiliai arba kovojo „Hamas“ ar „Islamo džihado“ gretose. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir izraeliečiai nepasitiki ministerijos duomenimis. Tačiau ankstesniuose konfliktuose tarptautinės organizacijos palestiniečių aukų statistiką laikė tikslia.

Kai kurie iš žuvusių palestiniečių tikrai galėjo priklausyti „Hamas“, pažymėjo BBC tarptautinių naujienų redaktorius, tačiau, net jei ši dalis siekia 10 proc., o tai mažai tikėtina, tai reiškia, kad Izraelis per kiek daugiau nei mėnesį nužudė tiek pat palestiniečių civilių gyventojų, kiek Rusija nužudė Ukrainoje nuo 2022 m. vasario mėn. (JT teigia, kad Ukrainoje dėl Rusijos agresijos žuvo 9700 civilių gyventojų, nors pažymi, kad jos duomenys apie Ukrainą yra neišsamūs ir tikrasis nužudytų civilių skaičius greičiausiai yra didesnis). Tikėtina, kad ir Gazoje žuvusiųjų skaičius gali būti didesnis, nes manoma, kad daug palestiniečių yra palaidoti po griuvėsiais.

JT žmogaus teisių biuras pareiškė, kad per Izraelio oro antskrydžius žuvo ir buvo sužeista tiek civilių gyventojų, kad institucijai kyla rimtas susirūpinimas, jog atakos yra neproporcingos ir gali būti laikomos karo nusikaltimais.

Karo išvengti neįmanoma su dabartiniais abiejų pusių lyderiais. Tiek Izraelio, tiek Palestinos ekstremistai padarys viską, kad sužlugdytų šią idėją, kaip tai darė nuo 1990-ųjų

Prezidentas J.Bidenas nuo pat pirmųjų dienų po „Hamas“ išpuolių rėmė Izraelio sprendimą panaudoti karinę jėgą, kad „Hamas“ grupuotė būtų nušalinta nuo valdžios. Tačiau jis taip pat pridėjo patikslinimą, kad tai reikia daryti „teisingai“. Jis turėjo omenyje, kad Izraelis turėtų laikytis karo įstatymų, kuriais saugomi civiliai gyventojai.

Į Tel Avivą atvykęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas prieš palikdamas JAV pareiškė, kad kaskart, kai mato palestiniečių vaiką, ištrauktą iš sugriuvusio pastato, jam „tai smogia į paširdžius taip pat stipriai, kaip ir matant Izraelio ar bet kurios kitos šalies vaiką“.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Antony Blinkenas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Antony Blinkenas

„Per pastaruosius 30 metų rengiau reportažus apie visus Izraelio karus. Neprisimenu, kad JAV administracija būtų taip viešai pareiškusi, jog Izraelis turi laikytis karo įstatymų. A.Blinkeno vizitas rodo, kad jis mano, jog Izraelis nesilaiko J.Bideno patarimo“, – rašė J.Bowenas.

Spaudimas vyriausybei

Dar vienas dalykas, kuris yra tiksliai žinomas, būtų tas, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu patiria didelį spaudimą.

Priešingai nei Izraelio saugumo ir kariuomenės vadovai, jis neprisiėmė jokios asmeninės atsakomybės už katastrofišką nesėkmių seriją, dėl kurios spalio 7 d. Izraelio pasienio bendruomenės liko praktiškai neapsaugotos.

Spalio 29 d. jis sukėlė sąmyšį, kai išsiuntė žinutę socialiniame tinkle „X“, kurioje kaltino žvalgybos tarnybas. B.Netanyahu ištrynė žinutę ir atsiprašė.

„Reuters“/„Scanpix“/Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu
„Reuters“/„Scanpix“/Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu

Trys izraeliečiai – buvęs taikos derybininkas, buvęs Izraelio vidaus žvalgybos agentūros Shin Bet vadovas ir technologijų verslininkas – žurnale „Foreign Affairs“ publikavo straipsnį, kuriame teigė, kad B.Netanyahu neturėtų turėti jokios įtakos karui ir viskam, kas iš jo išplauks.

„Izraelio premjeras turi ištikimų šalininkų, tačiau jis prarado žymių Izraelio kariuomenės ir saugumo institucijų veikėjų pasitikėjimą“, – rašoma trijų autorių tekste.

J.Boweno pažįstamas atsargos generolas N.Tibonas palygino B.Netanyahu su Nevilu Chamberlainu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku, kuris 1940 m. buvo priverstas atsistatydinti, o jį pakeitė Winstonas Churchillis.

Nors ilgiausiai Izraelio premjero poste dirbantis ministras pirmininkas B.Netanyahu visada atsargiai vertina tai, ką sako viešai, jo ilgamečiai veiksmai rodo, kad jis nenori leisti palestiniečiams turėti nepriklausomos valstybės.

„Tai didžiausia nesėkmė Izraelio valstybės istorijoje. Tai buvo karinė nesėkmė. Tai buvo žvalgybos nesėkmė. Ir tai buvo vyriausybės nesėkmė... Iš tikrųjų atsakingas – ir visa kaltė tenka jam – yra ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu... Jis yra atsakingas už didžiausią nesėkmę Izraelio istorijoje“, – pareiškė buvęs karininkas.

Ydingos valdžios struktūros

Negana to, nuo paskutinio palestiniečių sukilimo pabaigos apie 2005 m. susiformavo modelis, kuris, B.Netanyahu manymu, galėjo išsilaikyti neribotą laiką. Tačiau tai buvo pavojinga iliuzija visiems suinteresuotiesiems – tiek palestiniečiams, tiek izraeliečiams. Akivaizdu, kad senasis status quo buvo sugriautas, pažymėjo J.Bowenas. Nors jis buvo nemalonus ir pavojingas, tačiau, jo įsitikinimu, bent jau atrodė turintis tam tikrą niūriai pažįstamą stabilumą.

Buvo teigiama, kad palestiniečiai nebekelia grėsmės Izraeliui. Vietoj to, jie buvo problema, kurią reikia valdyti. Turimos priemonės – lazdos, morkos ir senovinė taktika „skaldyk ir valdyk“.

B.Netanyahu, kuris nuo 2009 m., po ankstesnio 1996-1999 m. laikotarpio, didžiąją laiko dalį ėjo ministro pirmininko pareigas, nuolat tvirtino, kad Izraelis neturi partnerio taikai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mahmudas Abbasas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mahmudas Abbasas

„Galbūt taip ir yra. Palestinos administracija, kuri yra pagrindinė „Hamas“ varžovė, yra labai ydinga organizacija, ir daugelis ją remiančių žmonių mano, kad jos senstantis prezidentas Mahmoudas Abbasas turi atsistatydinti. Tačiau ji pritarė idėjai sukurti Palestinos valstybę šalia Izraelio dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje“, – rašoma BBC tarptautinių naujienų redaktoriaus straipsnyje.

Jo teigimu, principas „skaldyk ir valdyk“ B.Netanyahu reiškė leisti „Hamas“ stiprinti savo galią Gazoje Palestinos savivaldos sąskaita.

Toliau J.Bowenas dėstė, kad, nors ilgiausiai Izraelio premjero poste dirbantis ministras pirmininkas visada atsargiai vertina tai, ką sako viešai, jo ilgamečiai veiksmai rodo, kad jis nenori leisti palestiniečiams turėti nepriklausomos valstybės.

„Tam reikėtų atsisakyti Vakarų Kranto žemės, įskaitant Rytų Jeruzalę, kuri, Izraelio dešiniojo sparno nuomone, priklauso žydams“, – pridūrė žurnalistas.

Pasmerkti kariauti?

Iš oficialių pranešimų susidaro įspūdis, kad Izraelis, remiamas amerikiečių, netoleruos susitarimo, kuris leistų „Hamas“ likti valdžioje. To pasekoje, suprantama, bus pralieta dar daugiau kraujo. Iš to taip pat kyla klausimas – kas juos pakeis?. Į jį kol kas nebuvo atsakyta.

Arabų ir žydų konfliktas dėl žemės tarp Jordano upės ir Viduržemio jūros kontrolės tęsiasi jau daugiau kaip 100 metų. Viena iš jo ilgos ir kruvinos istorijos pamokų yra ta, kad karinio sprendimo niekada nebus.

XX a. dešimtajame dešimtmetyje Oslo taikos procesas buvo pradėtas siekiant užbaigti konfliktą, šalia Izraelio įkuriant Palestinos valstybę su sostine Rytų Jeruzalėje. Paskutinis bandymas atgaivinti šį procesą po daugelį metų trukusių derybų su pertraukomis įvyko Barracko Obamos administracijos laikais. Prieš dešimtmetį jis žlugo, ir nuo to laiko konfliktas vis dar tęsiasi, priminė J.Bowenas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Izraelio karys prie Gazos Ruožo
„Zuma press“/„Scanpix“/Izraelio karys prie Gazos Ruožo

Kaip sakė prezidentas J.Bidenas ir daugelis kitų, vienintelė galimybė išvengti daugiau karų – įkurti Palestinos valstybę šalia Izraelio.

„Tai neįmanoma su dabartiniais abiejų pusių lyderiais. Tiek Izraelio, tiek Palestinos ekstremistai padarys viską, kad sužlugdytų šią idėją, kaip tai darė nuo 1990-ųjų. Kai kurie iš jų tiki, kad vykdo Dievo valią, todėl jų neįmanoma įtikinti priimti pasaulietinį kompromisą“, – vertino didelę darbo Artimuosiuose Rytuose patirtį turintis žurnalistas.

Jo nuomone, jeigu šiam karui nepavyks pakankamai sukrėsti visuomenių, pasaulio ir palaužti giliai įsišaknijusių prietarų, kad dviejų valstybių idėja taptų gyva ir patrauklia, tai niekam kitam nepavyks to padaryti.

„O jei nebus rastas abiem pusėms priimtinas konflikto užbaigimo būdas, dar kelios palestiniečių ir izraeliečių kartos bus pasmerktos naujiems karams“, – pridūrė BBC redaktorius J.Bowenas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų