Pranešime pažymima, kad karinės jūrų bazės Tartuse teritorijoje tebėra Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojamo „Afrikos korpuso“ samdinių.
Pasak žvalgybos, didieji rusų desantiniai laivai „Ivan Gren“ ir „Aleksandr Otrakovskij“, taip pat sausakrūvis laivas „Sparta“ į Sirijos uostą turėtų atplaukti sausio 5 d. – dabar jie Viduržemio jūroje, pakeliui į Tartuso bazę.
Nurodoma, kad laive „Aleksandr Otrakovskij“ yra Rusijos karinio jūrų laivyno 121-osios desantinių laivų brigados štabo viršininkas 1-ojo rango kapitonas Davitjanas Jurijus Albertovičius.
Be to, dar du Rusijos laivai – universalus krovininis laivas „Sparta II“ ir tanklaivis „Ivan Skobelev“ – sausio 8 d. turėtų įplaukti į Tartusą, planuodami kirsti Gibraltaro sąsiaurį.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, krovininius laivus „Sparta“ ir „Sparta II“ rusai planuoja pasitelkti karinei įrangai ir ginklams iš Sirijos į Libiją gabenti. Kitas Rusijos karinio jūrų laivyno operatyvinio padalinio Viduržemio jūroje karinis laivas – fregata „Admiral Golovko“ – planuoja atlikti degalų papildymo operaciją.
Tuo pat metu viename iš Rusijos Vladimiro srities aerodromų buvo iškrauti šarvuočiai, kaip spėjama, tikriausiai išvežti iš Sirijos.
Anksčiau amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV ir Libijos pareigūnais, pranešė, kad Rusija iš Sirijoje esančių bazių gabena pažangias oro gynybos sistemas ir kitus ginklus ir perkelia juos į Libiją.
Gali būti geras ženklas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto dėstytojas dr.Gintas Karalius socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį pasidalijo įžvalga, kad tai – nebūtinai blogas ženklas mums.
„Rusijos bazių galimas persikraustymas iš Sirijos į Libiją, šalia minimų grėsmių, galėtų turėti ir neplanuotą gerą rezultatą. Pietų Europos šalys, gavusios tokių kaimynų, tikėtina turės rimčiau į Europos saugumą žiūrėti nei iki šiol. Paprastai, Rusiją mėgsta tik tie, kas neturi jos pašonėj“, – pareiškė politologas.
