Kuo ilgiau truks karas, tuo didesnę jis kels įtampą tarp Vakarų šalių gyventojų ir jų vyriausybių, sakoma privačios grėsmių vertinimo firmos „Recorded Future“ ataskaitoje.
„Laikui bėgant tai tikriausiai nulems natūralų paramos Vakarų koalicijai mažėjimą dėl pavargimo nuo karo ir dėl nenoro [patirti] ilgalaikį ekonominį skausmą“, – nurodė Masačusetse įsikūrusi kompanija.
„Šalutinis sankcijų poveikis“ galėtų būti labai svarbi nuomonės keitimosi priežastis, sakoma ataskaitoje.
„Beveik neabejotina, kad Rusijos informacijos operacijomis toliau bus bandoma išnaudoti šią galimybę ir savo naudai palenkti tarptautinę nuomonę“, – prognozuojama joje.
Daug stebėtojų mano, kad šio konflikto metu laikas yra Rusijai palankus veiksnys, ir sako, kad dabartinė tvirta Vakarų visuomenių parama Ukrainai gali neatlaikyti ilgo konflikto.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, regis, sutiko su tokiu vertinimu, kai neseniai ragino užbaigti kovas iki žiemos.
„Recorded Future“ pažymėjo, kad Rusija jau vykdo operacijas keliomis kryptimis visuomenės nuomonei paveikti ir didžiausią dėmesį skiria kelioms svarbioms šalims, visų pirma Prancūzijai, Vokietijai, Lenkijai ir Turkijai.
„Recorded Future“ kaip bandymų daryti poveikį kanalus nurodė valstybines žiniasklaidos priemones, tokias kaip RT, interneto svetaines, kaip įtariama, valdomas valstybės tarnybų, pavyzdžiui, „Southfront“, taip pat gerai žinomus propagandos įrankius, įskaitant „Telegram“ kanalą „Cyber Front Z“ – „trolių“ fabriką.
JAV firma nurodo penkias tikėtinas Rusijos bandymų paveikti nuomonę kryptis: vidaus nepasitenkinimo Vakarų lyderiais kurstymą, neigiamą ukrainiečių pabėgėlių vaizdavimą, susirūpinimo ekonominiu, energetiniu ir maisto saugumu kurstymą, Ukrainos vaizdavimą kaip nazicmo ir fašistinių judėjimų šaltinį, nepasitikėjimo Vakarų žiniasklaida skatinimą.
Vakarų vyriausybės praeityje kaltino Rusiją dezinformacijos skelbimu socialinėje žiniasklaidoje siekiant paveikti jų politinius procesus, taip pat per 2016 metų JAV rinkimų kampaniją.
