Žvilgsnis į Latviją: naujo prezidento kadencija bus trumpa, jei referendumas dėl šalies parlamento paleidimo nepavyks

Ketvirtadienį išrinkto naujo Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio kadencija bus labai trumpa, jei šalies vadovu neperrinkto Valdžio Zatlero inicijuotas referendumas dėl parlamento paleidimo baigsis nesėkme, teigia Lietuvos politologas Mindaugas Jurkynas.
Andris Bėrzinis
Andris Bėrzinis / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Jei referendumas nepritaria (Seimo paleidimui, – red. past.), tuomet dabartinį prezidentą reikia „paleisti“ ir vėl skelbti naujus prezidento rinkimus. Įsivaizduojate – referendumas neįvyksta, tada automatiškai atstatydinamas prezidentas, kuris ką tik išrinktas“, – BNS sakė Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis M.Jurkynas.

66 metų buvęs bankininkas ir premjeras A.Bėrzinis ketvirtadienį Latvijos parlamente per antrą rinkimų turą surinko 53 balsus iš 100.

M.Jurkynas sakė, kad V.Zatlerui rinkimai baigėsi nesėkme ir dėl to, kad nusprendęs dėl korupcijos skandalo paleisti parlamentą supykdė dalį jo narių ir neteko politinės paramos. Tačiau politologas nebuvo linkęs tokio buvusio prezidento veiksmo vadinti neracionaliu.

„Manau, kad jis norėjo likti aktyvus politikoje nepaisant to, ar jį išrinks, ar neišrinks. Jis padarė tokį pareiškimą dėl parlamento paleidimo, kad pabrėždamas pokomunistinėse šalyse visada aktualius kovos su korupcija, oligarchija elementus augintų populiarumą, kurį vėliau perkeltų į vienokius ar kitokius politinius taškus“, – teigė M.Jurkynas.

Tiek Latvijoje, tiek Estijoje prezidentai yra nominalūs, kitaip tariant, daugiau ceremoniniai, ir jie realios įtakos neturi.„Taip jis tapo populiariu politiku ir turėdamas tautos paramą, neabejoju, gali arba steigti naują partiją, arba prisidėti prie kurios nors partijos ją sustiprindamas ir tapdamas vienu iš jos lyderių. Atitinkamai turėtų daugiau įtakos būsimoje Latvijos politikoje“, – kalbėjo politologas.

Pasak jo, referendumas dėl praėjusį savaitgalį inicijuoto parlamento paleidimo Latvijoje įvyks nepriklausomai nuo to, kiek rinkėjų į jį ateis, t. y. nėra nustatytas minimalus ateinančiųjų skaičius.

„Tiek Latvijoje, tiek Estijoje prezidentai yra nominalūs, kitaip tariant, daugiau ceremoniniai, ir jie realios įtakos neturi. Latvijoje yra šiek tiek stipresnis, nes gali inicijuoti parlamento paleidimą“, – sakė M.Jurkynas.

Latvijos Seimas ketvirtadienį slaptu balsavimu šalies prezidentu išrinko parlamento narį, buvusį bankininką A.Bėrzinį. Už jį per pakartotinį balsavimą balsavo 53 Seimo nariai, o už dabartinį prezidentą V.Zatlerą – 41.

V.Zatlero prezidentinė kadencija baigiasi šiemet liepos 7 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų