Darbo dienos popietė, o Lidso centre vidutinio amžiaus moteris kelioms dešimtims klausytojų aiškina, kad koronavirusas – pasaulinio elito kūrinys, skirtas pavergti paprastus žmones, rašo britų independent.co.uk.
„Tai ne sąmokslo teorija! Tai Billas Gatesas“, – įžvalga palydima aplodismentais.
Karantino metu suabejojusi pasauliu, neskelbiamą tiesą moteris rado feisbuke ir „Youtube“ vaizdo įrašuose. Anot pašnekovės, tokie įrašai socialiniuose tinkluose ilgai neužsibūna, nes technologijų įmonės – elito dalis, todėl informaciją trina.
Renginys miesto aikštėje, pasirodo, nėra atsitiktinis. Tai 27 renginių „COVID-19 tiesos turo“ dalis, organizuojama koronaviruso skeptikų iš visos JK. Šie pasisako prieš karantiną, veido kaukes, skiepus bei farmacijos, finansų, žiniasklaidos, mokslo ir technologijų pramoninį konglomeratą, kurio nariai neva siekia išpūsti pandemijos mastą taip siekdami sunešti turtus turtingiesiems, apriboti paprastų žmonių laisvę bei sukurti pasaulinę valdžią. Panašias „tiesas“ kartoja ir Lietuvoje skelbiamų sąmokslo teorijų šalininkai.
Neskyrus tinkamo dėmesio tokios idėjos gali sukelti apčiuopiamus įtrūkius visuomenės pamatuose.
„Nagus prikišęs ne tik Billas Gatesas. Jis tik vienas iš jų. Jie kontroliuoja pasaulio finansų sistemą, didžiąją dalį vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizaciją“, – independent.co.uk žurnalistui aiškina renginių ciklo organizatorius prisistatęs Dave'u.
Virusą galingieji esą sukūrė siekdami sumažinti dykaduonių, „paprastų žmonių“, skaičių, o vakcinos padės įdiegti technologiją, leisiančią visus kontroliuoti.
Greta, švelniai tariant, siurrealių idėjų galima išgirsti ir nuoširdžių susirūpinimo žodžių. Pavyzdžiui, apie karantino keliamą psichikos sveikatos krizę, ekonominius sunkumus bei COVID-19 vakcinos saugumą. Tačiau panašios idėjos netrunka paskęsti „čipavimo“, „nupirktų mokslininkų“ liūne.
Augantis populiarumas
Įprastu metu panašūs pareiškimai veikiausiai atsidurtų kažkur tarp prasto skonio ir pašaipos, tačiau šie metai nėra įprasti. Pasaulinės pandemijos įkarštyje sąmokslo teorijos kelia pavojų ne tik visuomenės sveikatai, bet ir pasitikėjimui institucijomis, pamatiniu vakarų demokratijų bruožu.
Anglia Ruskin universiteto atlikti tyrimai rodo, kad tikintieji sąmokslo teorijomis kur kas mažiau linkę paisyti visuomenės sveikatos institucijų rekomendacijų.
„Neskyrus tinkamo dėmesio tokios idėjos gali sukelti apčiuopiamus įtrūkius visuomenės pamatuose“, – aiškino Jovanas Byfordas, vyresnysis JK Atvirojo universiteto dėstytojas, knygos „Kritinis įvadas į sąmokslo teorijas“ autorius.
Panašu, kad koronaviruso amžiuje sąmokslo teorijos sulaukia daugiau populiarumo nei bet kada anksčiau. Visame pasaulyje daugiau nei 10 mln. žmonių peržiūrėjo klaidinančios informacijos persunktą pseudo dokumentinį filmą „Plandemija“.
Tuo pat metu JK vakcinų skeptikų bendruomenės, skatinančios tėvus neskiepyti vaikų, nuo karantino pradžios sulaukė 9,2 mln. papildomų lankytojų, o klaidinantys įrašai apie 5G ryšį feisbuke privedė prie realių nusikaltimų. Visoje šalyje apgadinti bent 75 mobilaus ryšio stulpai, dažniausiai, net nesusiję su penktos kartos ryšiu.
Paprasti atsakymai
Nerimauti verčia tai, kad panašaus pobūdžio teorijos įsilieja į kelis metus gyvuojančią „Qanon“ sąmokslo teoriją. JAV ultradešinieji tiki idėja esą prezidentas Donaldas Trumpas kovoja su šėtoną garbinančiais pedofilais, kurie paslapčiomis valdo pasaulį.
Šios teorijos grupių narių skaičius JK nuo kovo mėnesio išaugo 120 proc., o „Qanon“ palaikantys plakatai dominavo prieš koronavirusą nukreiptų protestų metu Londone rugpjūčio pabaigoje.
Kartu auga ir itin kontroversiškų asmenybių populiarumas. Pavyzdžiui, minėtame renginyje šiltai sutiktas Davidas Icke'as, teigęs, kad karališkoji JK šeima yra tarpdimensiniai driežai. Aplodismentų sulaukė ir vakcinų skeptikų judėjimo priešakyje esanti Kate Shemirani, praėjusį mėnesį 6 mln. gyvybių nusinešusį Holokaustą sulyginusi su karantinu.
Veikiausiai pagrindinis klausimas yra, kodėl dar neseniai užribyje buvusios nuomonės pastaraisiais mėnesiais sulaukia vis daugiau pritarimo?
Pasak JK Centro prieš skaitmeninę neapykantą direktoriaus Imrano Ahmedo, koronavirusas – tobulas metas sąmokslo teorijų šalininkams. Žmonės užsidarę namie, daugiau laiko praleidžia internete, rečiau susitinka su draugais ir kolegomis, kurie įprastu metu tampa alternatyviu informacijos šaltiniu.
Tuo metu J.Byfordas mano, kad sąmokslo teorijos klesti vešint neužtikrintumui ir vykstant dramatiškiems įvykiams. Tokiu metu oficialūs paaiškinimai rodosi nepakankami, prasilenkiantys su realybe.
„Suveikia kognityvinis disonansas. Juk kasdienybę iš pamatų supurčiusi situacija privalo turėti dramatiškesnį paaiškinimą nei vienus žinduolius kitais pakeitęs virusas“, – independent.co.uk aiškino J.Byfordas.
Kol patikima informacija apie virusą yra renkama, mokslininkai ir politikai tuos pačius duomenis neretai interpretuoja labai skirtingai. Tuo metu viską paaiškinančios sąmokslo teorijos streso akivaizdoje suteikia saugumo jausmą. Sukuriami „atpirkimo ožiai“, į kuriuos galima nukreipti susikaupusį pyktį.
Juk kasdienybę iš pamatų supurčiusi situacija privalo turėti dramatiškesnį paaiškinimą nei vienus žinduolius kitais pakeitęs virusas.
Atsakomybės paieškos
Bet kuriuo atveju, COVID-19 pandemija toli gražu nėra pirmas ligos protrūkis, kurį lydi sąmokslo teorijos. 1919 m. siaučiant ispaniškajam gripui sklandė gandai, kad liga – Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos biologinis ginklas.
Tačiau skirtingai nei tuomet, XXI a. informacija plinta žaibiškai. Informacinės erdvės ekspertai sutaria, kad melagystės plinta taip greit, kad nelieka laiko joms įvertinti remiantis ne emocijomis, o racionalia logika.
„Mums reikia, kad reklamos užsakovai, pagrindiniai socialinių tinklų klientai, pasinaudotų savo galia paveikiant technologijų įmonių norą kovoti su šia problema. Kartu reikia ir įstatymų, kurie užkirstų kelią žmonėms patekti į profesionalių propagandistų spendžiamas žabangas“, – tikino I.Ahmedas.
Kiek tokie pokyčiai yra įmanomi lieka atviras klausimas. Ne ką labiau aišku ir kiek realios įtakos papildomos apsaugos priemonės turėtų.
