Žurnalistas pabrėžė – tokio scenarijaus vis dar galima išvengti. Realiausias Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo scenarijus, jo nuomone, atrodytų taip: maždaug keturi penktadaliai Ukrainos teritorijos, kurią vis dar kontroliuoja Kyjivas, gauna iš Vakarų karinius įsipareigojimus, kurie bus pakankamai stiprūs, kad sulaikytų bet kokį tolesnį Rusijos puolimą, užtikrina didelio masto investicijas į ekonomikos atstatymą, paskatina ukrainiečius grįžti iš užsienio ir atstatyti savo šalį, sudaro sąlygas stabiliai, proeuropietiškai politikai ir reformoms.
Ilgalaikėje perspektyvoje – po penkerių metų šalis įstoja į Europos Sąjungą, o vėliau, vadovaujant naujai JAV administracijai, pradeda stojimo į NATO procesą. Didžioji Ukrainos dalis tampa suverenia, nepriklausoma ir laisva šalimi, tvirtai įsitvirtinusia Vakaruose.
„Didelės teritorijos praradimas, mažiausiai 3,5 mln. ukrainiečių, gyvenančių Rusijos okupacijos sąlygomis, kančios, žuvusiųjų, suluošintųjų ir traumuotųjų aukos sudarytų baisią kainą. Tai nebūtų visiška pergalė, kurios ukrainiečiai tikėjosi ir kurios nusipelnė, tačiau tai vis tiek būtų Ukrainos pergalė ir istorinis Rusijos pralaimėjimas“, – rašo T.Gartonas Ashas.
Jis mano, kad taip situaciją suvoktų dauguma ukrainiečių. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausos atskleidė, kad į klausimą, ar norėdami užbaigti karą jie galėtų (nors ir sunkiai) sutikti su dalies teritorijų praradimu mainais į ekonomikos atstatymo ir narystės Europos Sąjungoje bei NATO derinį, ukrainiečių atsakiusių teigiamai dalis per pastaruosius šešis mėnesius šoktelėjo nuo 47 proc. iki 64 proc.
Straipsnio autoriaus nuomone, norint pasiekti tokį rezultatą, kai Baltuosiuose rūmuose šeimininkauja Donaldas Trumpas, reikėtų, kad Europos sąjungininkų koalicija prisiimtų iki šiol nematyto dydžio ir drąsos saugumo įsipareigojimus.
„Europos lyderiai tai vis geriau supranta, tačiau demokratinė politika daugumoje Europos šalių yra per daug toli nuo to, kad įgalintų juos tai padaryti“, – rašo T.Gartonas Ashas ir priduria, kad, to nepadarius, teks užduoti klausimą „o kas bus, jei Rusija laimės?“.
Pasak jo, Rusijos pergalės pasekmes pajustų ne tik Ukraina, bet ir Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga. Taip pat nukentėtų bendra pasaulinės taikos koncepcija.
Kalbant apie Ukrainą, žurnalisto nuomone, ji būtų nugalėta, suskaldyta, demoralizuota ir ištuštėjusi. Pinigų šaliai atstatyti neateitų, o ją paliktų dar viena žmonių banga. Politika taptų nesutaikoma, su stipria antivakarietiška tendencija. Atsirastų naujų Rusijos dezinformacijos ir politinės destabilizacijos galimybių. Būtinos reformos sustotų, o kartu ir pažanga siekiant narystės ES.
Smūgis į paširdžius Europai
Tuo tarpu visoje Europoje, rašo T.Gartonas Ashas, sustiprėtų hibridinis karas, kurį Rusija jau dabar vykdo prieš ją. Jis priminė, kad nepraeina nė savaitė be kokio nors incidento: Rusijos naikintuvas paleidžia raketą į Vokietijos karinį sraigtasparnį; sprogsta DHL siuntos, vykdomas sabotažas Prancūzijos geležinkeliuose, padegama ukrainiečiams priklausanti įmonė Rytų Londone; Baltijos jūroje nutraukiami povandeniniai kabeliai; grasinama nužudyti vieną didžiausių Vokietijos ginklų gamintojų.
„Ne visus šiuos įvykius galima tikrai susieti su Maskva, tačiau daugelį jų galima susieti“, – teigia žurnalistas.
Hibridinis karas apima ne tik minėtus incidentus, bet ir kišimąsi į rinkimus. Sakartvele rinkimai buvo suklastoti. Moldovos ES referendume, pasak prezidentės Maia Sandu, apie 9 proc. balsų tiesiogiai nupirko Rusija. Rumunijoje prezidento rinkimų pirmasis turas bus kartojamas, nes teismas nustatė didelio masto rinkimų kampanijos pažeidimus socialinėje platformoje „TikTok“.
„Ak, tai Rytų Europa!“ – šūkteli patenkintas kalėdinių pirkinių pirkėjas Madride, Romoje ar Diuseldorfe. Tačiau Vokietijos vidaus saugumo tarnybos vadovas neseniai perspėjo, kad Rusija bandys kištis į vasario mėnesį vyksiančius Vokietijos visuotinius rinkimus, kurie vargu ar yra nereikšmingi Europos ateičiai.
T.Gartonas Ashas priminė, kokiu pasitikėjimu savimi spinduliavo prezidentas Vladimiras Putinas per gruodžio mėnesį transliuotą „tiesioginės linijos“ kreipimasi į tautą, kurį žurnalistas vadina „Call-the-Tsar“ (liet. Paskambink carui).
„Dabar tai yra karo ekonomika, priklausoma nuo karinės produkcijos, kad išlaikytų augimą, ir diktatūra, kurią lemia konfrontacija su Vakarais. Būtų labai naivu tikėtis, kad diplomatija gali pasiekti stebuklingą akimirką, kai Putino Rusija staiga taps „patenkinta“ rezultatais Ukrainoje ir grįš prie taikos laikų įprastinės veiklos. Kai NATO planuotojai sako, kad iki 2029 m. turėtume būti pasirengę galimai Rusijos agresijai prieš NATO teritoriją, jie ne šiaip sau pasakoja siaubo istorijas, kad padidintų karinį biudžetą“, – pastebėjo žurnalistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad D.Trumpo rinkėjai Jungtinėse Valstijose kalba, kad europiečiai patys turėtų pasirūpinti savimi, kol jų šalis pasirūpins Kinija. Tačiau analitikas pažymėjo, kad Rusija dabar kaip niekada glaudžiai bendradarbiauja su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu.
„Tarptautinis baudžiamasis teismas gali pareikšti kaltinimus Putinui, bet jis vis tiek keliauja po pusę pasaulio kaip laukiamas svečias. Jis pats kalbėjo apie naują „pasaulinę daugumą“ ir „visiškai naujos pasaulio tvarkos formavimą“. Toje naujoje tvarkoje karas ir teritorijų užkariavimas yra visiškai priimtinos politikos priemonės, kurios yra lygiavertės nuodijimui, sabotažui, dezinformacijai ir kišimuisi į rinkimus. Rusijos pergalė Ukrainoje paskatins Kiniją didinti spaudimą Taivanui, o Šiaurės Korėją – Pietų Korėjai“, – pareiškė T.Gartonas Ashas.
„Arba NATO, arba atominės bombos!“
Anot jo, pačios rimčiausios Rusijos pergalės Ukrainoje pasekmės apima branduolinių ginklų platinimą.
Jis priminė, kad 1994 m. Ukraina savanoriškai atsisakė branduolinių ginklų mainais į JAV, Jungtinės Karalystės ir Rusijos saugumo garantijas, o paskui tapo vienos iš saugumą pažadėjusių galybių auka.
Naujausios KIIS apklausos duomenimis, 73 proc. ukrainiečių pritaria, kad Ukraina „atkurtų branduolinius ginklus“. Net 46 proc. respondentų teigia, jog taip pasielgtų ir tuo atveju, jei Vakarai įvestų sankcijas ir sustabdytų pagalbą.
„Iš esmės ukrainiečiai Vakarams sako: jei jūs mūsų neginsite, mes [išbraukta] tai padarysime patys. Neseniai lankydamasis Ukrainoje ne kartą girdėjau: „Arba NATO, arba atominės bombos!“ Tačiau tai susiję ne tik su Ukraina. Pažeidžiamos šalys visame pasaulyje, taip pat žvelgdamos į tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, padarys tą pačią išvadą. Kuo daugiau šalių – ir galbūt nevalstybinių veikėjų – įsigyja branduolinių ginklų, tuo labiau tikėtina, kad vieną dieną jie bus panaudoti“, – pabrėžė analitikas.