Vaizdo įrašas anglų kalba pradedamas nuo to, kad aukštyn kojomis verčiamas vakcinų efektyvumo skaičiavimas.
Pasakotojo balsas klaidingai interpretuoja du dydžius, naudojamus vakcinų efektyvumui matuoti – santykinės rizikos sumažėjimas (angl. Relative risk deduction, arba RRR) ir absoliutus rizikos sumažėjimas (angl. Absolute risk reduction, arba ARR).
Vakcinos teikiama apsauga
Vakcinos efektyvumas nustatomas tyrimo metu, kai skiepijama didelė grupė žmonių, kurių vieni gauna dozę placebo, o kiti – realios vakcinos.
Buvo skaičiuojama, kad iš visų, dalyvavusių „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinos tyrime – gavusių placebą ir vakcinuotų, koronavirusu turėjo užsikrėsti beveik 200 žmonių.
Klinikinių tyrimų metu „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinas gavo 18 198 asmenys, placebą – 18 325. Iš vakcinuotųjų susirgo 8 žmonės, iš gavusių placebą – 162.
Vadinasi, rizika susirgti pasiskiepijus, pervedus į procentus yra 5 proc., atitinkamai vakcinos efektyvumas – 95 procentai.
Tai reiškia, kad pasiskiepijus tikimybė užsikrėsti ir susirgti klinikine ligos išraiška paskiepytiems asmenims 95 procentais mažesnė nei neskiepytiems.
Tyrimų eiga
„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas dr. Vaidotas Zemlys Balevičius 15min paaiškino, kokią klaidą daro skiepų priešininkai ir kaip vykdomi medicinos tyrimai.
„Darant klinikinius tyrimus savanoriai paskirstomi į dvi grupes – viena jų gauna medikamentą arba vakciną, o kita – placebą. Tarkime, kad yra dvi grupės, kuriose po 100 savanorių.
Grupėje, kuri gavo vaistinį preparatą ar vakciną, susirgo vienas žmogus, o štai grupėje, kuri gavo placebą, susirgo 10 žmonių. Taigi, išeina taip, kad placebo grupėje tikimybė susirgti negavusiems preparato yra 10 proc., o jį gavusiems – 1 proc. Tai yra absoliuti rizika – ARR – susirgti gavus preparatą ir jo negavus“, – kalbėjo mokslininkas.
Skiepų priešininkai preziumuoja, kad absoliuti rizika klinikinių tyrimų metu galioja absoliučiai visais atvejais. Tačiau darant klinikinį tyrimą yra gausybė sąlygų.
Tai yra visiškas nesupratimas, kas yra klinikinis tyrimas ir kaip veikia tikimybės. Jei turime absoliučią riziką klinikinio tyrimo metu, tai viena rizika, tačiau jei padarytume tą patį tyrimą kovidiniame ligoninės skyriuje, ten ta rizika bus šimtaprocentinė – tikimybė, kad žmogus užsikrės būtų 100 proc.
Tad ką reiškia vakcinos efektyvumas šiuo atveju? Kad vakcina sumažins užsikrėtimo rizikos procentą nuo, tarkime, 100 proc., tiek procentų, kiek vakcina yra efektyvi – tarkime, jei ji efektyvi 90 proc., tai tikimybė susirgti bus tik 10 proc.“, – dėstė mokslininkas.
-
95 proc., 94 proc. ir 67 proc.: ką iš tiesų rodo vakcinų nuo COVID-19 efektyvumas
-
Kaip elgtis prieš vakcinaciją nuo COVID-19 ir po jos, kad nesumažėtų skiepo efektyvumas?
-
Tyrimas: plintant delta atmainai vakcinos efektyvumas mažėja, bet skiepytis verta
-
Tyrimas: skiepai apsaugo nuo sunkios COVID-19 formos, netgi nuo delta atmainos
-
Izraelyje aptikta koronaviruso „delta plius“ atmaina
-
PSO atidžiai stebi koronaviruso delta atmainos subvariantą
Manipuliavimas duomenimis
„Facebook“ tinkle keliasdešimt tūkstančių kartų peržiūrėtame vaizdo įraše aiškinama, kad paskiepytų asmenų tikimybė užsikrėsti koronavirusu siekia net 99 proc., tačiau tai nėra tiesa.
Visų pirma, nėra teisinga manipuliuoti laboratorinio tyrimo metu gautais skaičiais, kai jau turime galimybę stebėti vakcinos efektyvumą realiame gyvenime.
Tinklalapio ourworldindata.org duomenimis, 51,5 proc. pasaulio gyventojų gavo bent vieną COVID-19 vakcinos dozę. Visame pasaulyje buvo suleista 7,41 mlrd. dozių, o dabar kasdien suleidžiama 28,85 mln.
Kaip skelbia mokslo žurnalas „New England journal of medicine“, „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos dviejų dozių efektyvumas realiomis sąlygomis prieš alfa viruso variantą siekė 74,5 proc., o štai prieš užsikrėtimą delta atmaina vakcina efektyvi 67 proc.
„Pfizer“ ir „Biontech“ gamintojo dviejų dozių vakcinacijos kursas 93,7 proc. veiksmingai saugojo nuo užsikrėtimo alfa variantu, prieš delta variantą šis efektyvumas smuktelėjo iki 88 proc., taigi išliko pakankamai aukštas.
Kanadoje atliktas tyrimas, paskelbtas šių metų liepos pradžioje parodė, kad dvi „Moderna“ gamintojo COVID-19 vakcinos dozės veikė panašiai gerai prieš abi viruso atmainas – ši vakcina suteikia iki 97 proc. apsaugą nuo alfa varianto ir 86,7 proc. veiksmingai saugo nuo užsikrėtimo delta atmaina.
Natūralus imunitetas
Kaskart, kai SARS-CoV-2 virusas pasidaugina žmogaus ląstelėse, atsiranda nedidelių genomo pokyčių galimybė.
Daugelis šių pokyčių yra nepastebimi ir neturi įtakos viruso savybėms, tačiau kai kurie gali pakeisti jo elgesį.
Ši laipsniško genetinio pokyčio savybė yra neišvengiama ir būdinga ne tik virusams, bet ir visiems gyviems organizmams, tik virusų dauginimosi greitis leidžia jiems gana greitai keistis.
Vakcinos nuo COVID-19 ligos padeda organizmui pasiruošti apsiginti nuo koronaviruso, nerizikuojant patekti į ligoninę ar mirti.
Mokslo žurnale „The Lancet“ publikuotame straipsnyje nurodoma, kad vakcinos efektyvios ir prieš naujas koronaviruso atmainas.
Dauguma skiepų (turima įrodymų, kad ir vakcinos nuo COVID-19, net besimptomio sirgimo ar atmainų atvejais) apsaugo nuo viruso perdavimo kitam žmogui.
Net neužkirtus kelio visiems viruso perdavimams, atrodo, kad vakcinos gerokai sutrumpina grandinę.
Mirtingumo rodikliai
Socialiniuose tinkluose platinamame vaizdo įraše melagingai teigiama, kad COVID-19 mirtingumo rodiklis itin mažas, skelbiama, kad šią ligą išgyvena net 99,86 proc. susirgusių.
Tačiau toks skaičiavimas neteisingas – visų pirma, neatkreipiamas dėmesys į skirtingą šalių mirtingumo statistiką, kuri iš dalies priklauso nuo kiekvienos šalies sveikatos sistemos galimybių.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad išgyvenimo rodiklis nėra pagrindinis – persirgę koronavirusu asmenys itin dažnai po to jaučia liekamuosius reiškinius, kurie, kai kuriais atvejais, yra itin sunkūs.
Rugsėjo 21 dieną papildytoje JAV Johnso Hopkinso universiteto mokslininkų ataskaitoje skaičiuojama, kad pandemijos apimtame pasaulyje nuo koronaviruso mirė apie 4,5 mln. žmonių.
Šalių mirtingumo rodikliai skirtingi ir svyruoja nuo 9,2 proc. mirtingumo Peru iki 0,5 proc. Kipre, tačiau daugumoje atvejų siekia daugiau nei 1,5 proc.
Mokslininkai pažymi, kad vertinant pandemijos poveikį reiktų atsižvelgti ne tik į tiesiogines mirtis nuo viruso sukeltų komplikacijų, bet ir į perteklines mirtis šalyse.
Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad ne visos šalys pateikia realią mirtingumo statistiką – pavyzdžiui, buvo ne kartą kalbėta, kad oficialioji Rusijos statistika pateikia gerokai sumažintus mirčių skaičius.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, perteklinis mirtingumas Lietuvoje vėl yra smarkiai išaugęs. Anot departamento, tokio didelio mirtingumo rugsėjo–spalio mėnesiais Lietuvoje nėra buvę bent 20 metų.
Išankstiniu skaičiavimu (kuris neatsižvelgia į demografinius pokyčius tarp skirtingų metų), per šių metų 31–41 savaičių laikotarpį (nuo 2021-08-02 iki 2021-10-17, iš viso 11 savaičių) mirė 1600 žmonių daugiau, nei būtų galima tikėtis iš tokio paties laikotarpio ankstesniais metais, kuomet nebuvo pandemijos. Tad šio laikotarpio mirčių perviršis yra 1600“, – skelbia Statistikos departamentas.
Leidinio „The Economist“ parengtuose skaičiavimuose matoma, kad nuo pandemijos pradžios JAV fiksuota beveik 807 tūkst. perteklinių mirčių, taip pat daugiau nei 904 tūkst. perteklinių mirčių Rusijoje, 649 tūkst. Brazilijoje, 157 tūkst. Italijoje, 128 tūkst. Lenkijoje ir 106 tūkst. Ispanijoje.
Alergijos ir mirtys
Vaizdo įraše melagingai skelbiama, kad per pusę metų nuo vakcinacijos pradžios JAV 10 355 asmenų mirė nuo vakcinų. Tai nėra tiesa.
JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centras (CDC) lapkričio 10 dieną pateikė atnaujintą ataskaitą apie vakcinų šalutinį poveikį. Joje nurodoma, kad anafilaksija, sunki alerginės reakcijos rūšis, po COVID-19 vakcinacijos yra reta ir pasireiškė maždaug 2–5 žmonėms iš milijono paskiepytų JAV.
Anafilaksija gali pasireikšti po bet kokios vakcinacijos. Nutikus tokiam atvejui, vakcinacijos vietoje budintys medikai gali veiksmingai ir nedelsiant imtis priemonių šiai alerginei reakcijai sustabdyti.
Lietuvoje suleidus per milijoną vakcinos dozių pasitaikė vos keli anafilaksinio šoko atvejai, rodantys, kad pacientas yra alergiškas vakcinai.
Tokiems asmenims tolesnis skiepijimas negalimas.
Skiepas iš tiesų gali sukelti anafilaksinį šoką, tačiau tai – itin retai pasitaikanti reakcija.
Be to, anafilaksinis šokas asmenį gali ištikti dėl daugybės priežasčių, tai nėra išskirtinė vakcinos pasekmė.
Anafilaksinis (alerginis) šokas – ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija į pakartotinai patekusį alergeną, kuriam organizmas jau yra jautrus.
Sukelti anafilaksinį šoką gali įvairios medžiagos: vabzdžių nuodai (jiems įgėlus), žiedadulkės, tam tikri maisto produktai, vaistai ar netgi latekso medžiaga.
Anafilaksinį šoką dažniausiai sukelia vapsvų, širšių, kamanių ir bičių įgėlimai.
Esama ir maisto produktų, kurių suvalgius gali tekti kviesti medikus.
Dažniausiai tai – žemės riešutai, jūrų gėrybės, pienas, kiaušiniai, sojų produktai ir kviečiai.
Dar vienas dažnas alergenas – įvairūs medikamentai.
Dažnai alerginis šokas ištinka vartojant leidžiamus antibiotikus (ypač penicilino grupės), taip pat baltymų turinčius vaistus (serumus, vakcinas, hormoninius preparatus).
Anafilaksinį šoką gali sukelti net dirbtinio apvaisinimo procedūros metu naudojamos medžiagos ar preparatai.
Trombozė su trombocitopenijos sindromu (TTS), atsirandanti po „Johnson & Johnson“ gamintojo vakcinos suleidimo yra reta.
Šių metų lapkričio 4 dieną JAV buvo suleista daugiau nei 15,7 mln. „Janssen“ vakcinos dozių.
CDC ir JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) nustatė 50 patvirtintų pranešimų apie žmones, kurie gavo šią vakciną ir vėliau dėl to susidūrė su TTS, įskaitant 5 patvirtintus pranešimus apie mirtį.
JAV sveikatos saugos agentūros atkreipia dėmesį, kad 18–49 metų moterys turėtų žinoti apie retą, bet didesnę šio nepageidaujamo reiškinio riziką ir atidžiau atsižvelgti į tai renkantis vakciną.
Pranešimai apie mirtis po vakcinacijos nuo COVID-19 yra reti.
Nuo 2020 m. gruodžio 14 dienos iki 2021 m. lapkričio 8 dienos JAV buvo sušvirkšta daugiau nei 432 milijonai COVID-19 vakcinų dozių.
Per tą laiką šalies farmakologinio budrumo sistema VAERS gavo 9 549 pranešimus apie mirtis (0,0022 proc.) tarp žmonių, kurie buvo paskiepyti vakcinomis nuo COVID-19.
FDA reikalauja, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai praneštų VAERS apie bet kokią mirtį po vakcinacijos nuo COVID-19, net jei neaišku, ar priežastis buvo vakcina.
Pranešimai farmakologinio budrumo sistemai apie nepageidaujamus reiškinius po vakcinacijos, įskaitant mirtis, nebūtinai reiškia, kad vakcina sukėlė sveikatos problemų ar tapo mirties priežastimi.
JAV atsakingoms institucijoms peržiūrėjus turimą klinikinę informaciją, įskaitant mirties liudijimus, skrodimų ir medicininius įrašus, priežastinis ryšys su COVID-19 vakcinomis nenustatytas.
Tačiau naujausiuose pranešimuose nurodomas tikėtinas priežastinis ryšys tarp „Janssen“ vakcinos ir TTS – reto ir rimto nepageidaujamo reiškinio, sukeliančio kraujo krešulius, dėl kurio mirė 5 žmonės.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
