Nors visi sutinka, kad toli siekiančių išvadų iš pirmojo šimto dienų nereikėtų daryti, nes tikrosios spalvos išryškės tik išsisklaidžius karo miglai, tačiau kai kurios pamokos yra akivaizdžios. Jei karas baigtųsi rytoj ar po dar kelis metus trukusios kruvinos kovos, šios pamokos greičiausiai ir toliau išliktų svarbiomis.
Jei neturi tanko, turėk bent jau kuo jį sunaikinti
Internete plintant vaizdo įrašams su į viršų kylančiais pamuštų Rusijos kariuomenės tankų bokšteliais, nemažai žmonių džiugiai skubėjo laidoti šį karo lauko meškiną. Tankų amžius praėjo, sakė jie, tačiau alternatyvos nepasiūlė.
Alternatyvos tankui nemato ir abi kariaujančios šalys – Rusija į frontą siunčia senutėlius T-62, o Ukraina iš Vakarų prašo ir reikalauja būtent sunkiosios ginkluotės – ne visureigių, o tankų ir kitos šarvuotos technikos.
Kol kas mūšio lauke neatsirado nieko, kas galėtų visiškai pakeisti tankus. Atskira technika gali pasiūlyti panašias charakteristikas – manevrą, mobilumą, šarvą ir ugnies galią – tačiau nėra kitos tokios, kuri galėtų pasiūlyti visas jas kartu. Kontrataką galima įvykdyti ir be tanko, tačiau – gerokai sunkiau.
Nors tankas – ne F.Nietzschės Dievas ir dar nemirė, tačiau karo paveikslą keičia vis tobulėjančios prieštankinės priemonės.
Kelias dešimtis tonų sveriantys plieno šarvų monstrai neatsilaiko prieš keliolika kilogramų sveriančius „Javelin“ ar „NLAW“ sviedinius, o turkiško bepiločio orlaivio „Bayraktar TB2“ pavadinimą jau žino visi nuo bamblio iki močiutės. Visi šie ginklai apsunkino tankų gyvenimą, tačiau toli gražu jų neišstūmė ir nepavertė seniena.
Tikėtis pamatyti tanką Lietuvos kariuomenėje kol kas nereikėtų ir šią ginkluotės spragą šiuo metu sėkmingai užpildo sąjungininkai – Pabradėje dislokuotas JAV sunkusis batalionas ir Rukloje veikiantys jungtinio NATO Priešakinių pajėgų bataliono kariai, tad Lietuvai belieka tik galąsti savo durklus, o ne ieškoti kardų.
„Lietuva vis turi galvoti apie ginkluotę – svarbiausia, sakyčiau, yra prieštankinė ginkluotė. Nors NATO galėtų labai greitai ateiti į Lietuvos pagalbą oro pajėgomis, reikia Lietuvai turėti ir priešlėktuvines raketas. Bet prieštankinės, kaip „Javelin“, yra svarbiausia“, – 15min sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis.
Tokios mintys atitinka ir tai, kas sukasi Lietuvos gynybos planų rengėjų galvose – toliau įsigyjami papildomi „Javelin“ paleidėjai ir raketos, neseniai kariuomenė užsisakė ir papildomų „Spike“ raketų bei paleidėjų, perkamos ir prieštankinės minos bei „Switchblade 600” dronai savižudžiai, nešantys tą pačią „Javelin“ kovinę galvutę.
Nors anksčiau skeptiškai žiūrėta į „Bayraktar“ panaudojimą Lietuvos sąlygomis, tačiau šiuo metu pasigirsta kalbų ir apie tokio ar panašaus taktinio bepiločio orlaivio pajėgumo vystymą.
Sujungus visas šias prieštankines priemones su sąjungininkų šarvuota technika, ištobulinus jų panaudojimą, taikinių atranką, pasalų taktikas, sąveiką su kitomis pajėgų rūšimis, galima tikėtis, kad rusiški tankai strigtų lietuviškuose smėlynuose neprasčiau nei ukrainietiškame juodžemyje.
Karo Ukrainoje pamokos
- Jei neturi tanko, turėk bent kuo jį sunaikinti
- Dronai yra karo dabartis ir ateitis
- Klaviatūros riteriai – irgi kariai
- Tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam
- Artilerija vis dar yra karo dievas
