„Reikėtų Larsui pagyventi Žirmūnų ar Karoliniškių namuose, kad įsitikinti, ką tai reiškia. Ir ką reiškia gyventi gyventojų bendrijoje, kurioje vienu metu gyvena turtingi žmonės, gyvena pensininkai, žmonės, kuriems „viskas vienodai“. Tada mes pamatytumėm“, – konferencijoje verslininkams sakė didžiausio Lietuvoje komercinio SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Lietuvoje stringa suplanuotas daugiabučių apšiltinimas, nes tam priešinasi dalis gyventojų, bijodami prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. Be to, tam finansavimo neskuba teikti ir komerciniai bankai.
Į L.Christenseno kritiką, kad namų renovavimą pasirengusi remti ir valstybė, G.Nausėda sakė, kad tai daroma rinkos sąlygomis.
Premjeras Andrius Kubilius kritikuoja bankus dėl jų vangaus dalyvavimo daugiabučių modernizavimo programoje. Spalio pradžioje premjeras pripažino, jog Vyriausybės pristatyta daugiabučių atnaujinimo programa dar nepradėta įgyvendinti, nors dar šių metų pradžioje tikėtasi, kad šiemet jau bus renovuota apie 500 daugiabučių, o kitąmet – apie 1 tūkstantį.
Vyriausybė liepą nusprendė, jog finansuos 15 proc. būstų atnaujinimo vertės, o ne 50 proc., kaip buvo žadėjusi anksčiau, gyventojams teikiant ilgalaikes lengvatinės paskolas už 3 proc. fiksuotas metų palūkanas.
Planuota, kad daugiabučių namų renovavimui, įskaitant bankų finansavimą bei privačias lėšas, bus skirta iki 3 mlrd. litų, iš kurių 0,2 mlrd. litų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 0,5 mlrd. litų – Europos regiono plėtros fondo ir 0,3 mlrd. litų – Europos investicijų banko lėšos.
