Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) skirtingų ūkio šakų atstovai susitikę su valdžia neslėpė nusivylimo pastarosios pastangomis skatinti verslą. Verslo atstovai primena, kad nesiimant priemonių padėčiai keisti, vis daugiau darbo netekusių žmonių užuot mokėję mokesčius valstybei, stoja į eilę prie pašalpų.
Laukia naujo banko
Verslo atstovai ir toliau teigia patiriantys sunkumų norėdami gauti kreditus iš bankų. Pasak LPK prezidento Bronislovo Lubio, pasiskolinti iš bankų kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje galima su mažesnėmis palūkanomis nei iš tų pačių Lietuvoje veikiančių bankų. B.Lubio vertinimu, Lietuvoje bankai sugriežtinę kreditavimą ne dėl nepasitikėjimo verslu ar atskirais verslo sektoriais, o šalies Vyriausybe, kuri, jo žodžiais, yra neįgali priimti verslui palankių sprendimų.
Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis atskleidė, kad šiuo metu vyksta derybos ne su vienu, o su keliais užsienio bankais.
Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis atskleidė, kad šiuo metu vyksta derybos ne su vienu, o su keliais užsienio bankais. "Tai nėra skandinaviški bankai. Kitą savaitę pirmadienį antradienį būsiu Londone, kur bus tęsiamos derybos. Galite klausinėti kiek tik norite, bet aš nepasakysiu, koks tai bankas", - konkretus nebuvo A.Burkovskis.
Verslo atstovai žinią apie derybas dėl veikiausiai atsirasiančios naujos galimybės skolintis Lietuvoje, priėmė džiugiai. "Jūs pasakėte vienintelį teigiamą dalyką, kurio laukė tiek statybų sektorius, tiek visas verslas - apie derybas su kitais bankais", - teigė B.Lubys.
Neoficialiomis naujienų agentūros BNS žiniomis, pokalbius dėl filialo atidarymo Lietuvoje Vyriausybė pradėjusi su Didžiosios Britanijos "Barclays" banku.
Imituoja skatinimą
B.Lubio nuomone, šiuo metu Lietuvoje vyksta ne verslo skatinimas, bet jo imitacija. Pasak jo, nors šios Vyriausybės programoje teigiama, kad pirmiausia reikia skatinti eksportą, realiai tai nevyksta.
"Mes siūlome skatinti eksportą taip, kad avansinis pridėtinės vertės mokestis nebūtų imamas, tačiau finansų ministras kategoriškai atsisakė. Pasirodo verslo bendruomenė turi džiaugtis vien todėl, kad kažkur parašyta, jog eksportą reikia skatinti", - kalbėjo LPK prezidentas.
"Šiandien vis dar stovime ties dilema - ar valstybės išgyvenimas, ar verslo rėmimas", - atrėmė A.Burkovskis ir pridūrė, kad valstybė neturi pinigų spausdinimo mašinos. Šiuo metu, anot viceministro, planuojama, kaip pritraukti užsienio investicijas ir kad Lietuvos investicijos grįžtų į šalį.
Šiandien vis dar stovime ties dilema – ar valstybės išgyvenimas, ar verslo rėmimas, teigė A.Burkovskis
Viceministras sakė, kad statybų sektorius iki šiol mūsų krašte buvo labiausiai nutolęs nuo verslo pagrindų - ten sėkmingai radosi ir veikė spekuliantai, o šiuo metu vykstantis išsivalymas čia yra sveikas.
Kaip vyksta darbai
Vakar Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad šiandien Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo priežiūros ir koordinavimo posėdžio metu ūkio ministras Dainius Kreivys informavo premjerą Andrių Kubilių, kad jau pradėjo veikti du smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo instrumentai, kuriais per bankus teikiamos paskolos įmonių investiciniams projektams ir apyvartinėms lėšoms finansuoti. Pagal šias priemones bankai šiuo metu yra gavę 316 paraiškų 42,5 mln. litų sumai, iš kurių jau suteikė 54 paskolas bendrai 7,3 mln. litų sumai. Per šiuos du kreditavimo instrumentus smulkųjį ir vidutinį verslą dabar gali pasiekti tikslinės paskolos, kurių vertė - 120 mln. litų. INVEGOS fondas taip pat iš ES struktūrinės paramos lėšų pradėjo dalinį palūkanų kompensavimą, kuriam iš viso bus skirti 104 mln. litų.
Taip pat D.Kreivio teigimu, po pokalbių su Europos investicijų fondu, galima tikėtis, jog jau birželio mėnesį bus pasirašytos sutartys su finansiniais tarpininkais, kurie per Kontroliuojantį fondą paskirstys iki 775 mln. litų paskolų.
Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, viešosios paskirties pastatų renovavimui Ūkio ministerija (ŪM) jau paskyrė 451 iš 931 mln. litų. Sutartys su projektų vykdytojais jau pasirašytos 416 mln. litų sumai.
Pristatant Verslo aplinkos gerinimo dalį, A.Kubilius nurodė būtinybę apsispręsti dėl konkrečių išmatuojamų rodiklių tose "verslo saulėtekio" srityse, kuriose Lietuva turėtų artimiausiu metu pasiekti pažangos. Premjeras taip pat pritarė ŪM siūlymui įsteigti Lietuvoje smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeno institutą. Šios įstaigos misija būtų neteisminiu būdu spręsti ginčus tarp valstybės institucijų ir smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių.
