„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 11 24

Plinta melas, kad Japonija įveikė COVID-19 veterinariniais vaistais

Nepaisant mokslininkų perspėjimų, kad žmonėms, o dažniau veterinarijoje, taikomas vaistas ivermektinas nėra skirtas COVID-19 gydymui, socialiniuose tinkluose toliau platinama dezinformacija, neva kai kurios šalys išsprendė pandemijos metu išaugusio mirtingumo iššūkius būtent gydydamos šiuo vaistu. Tai nėra tiesa.
Ivermektinas
Ivermektinas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Lietuviškoje informacinėje erdvėje platinama žinutė apie neva Japonijoje masiškai taikomą gydymą ivermektinu sulaukė daugybės dėmesio ir pasidalijimų.

Japonija išsprendė COVID problemą. Kaip ir kitos šalys, ji masiškai naudojo vakcinas, kaip ir kitose šalyse po masinės vakcinacijos ten buvo didelis atvejų ir mirčių šuolis.

Rugpjūtį gydymui buvo rekomenduotas ivermektinas, nuo to laiko COVID problema ten išspręsta, matomas didelis atvejų ir mirčių sumažėjimas“, – melagingai teigiama socialiniuose tinkluose platinamoje žinutėje (kalba netaisyta).

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Japonija oficialiai patvirtino „Pfizer“ vakciną vasario 14 dieną, ja skiepyti pradėta vasario 17 dieną, tuo metu vakcinas gavo maždaug 20 tūkst. su COVID-19 nuolat susiduriančių medikų.

Sausio 12 dieną Japonijoje dienos naujų atvejų skaičius pasiekė vidutinį 6444 skaičių, o prasidėjus vakcinacijai ėmė aktyviai kristi – kovo 7 dieną pasiekė vidutiniškai 1037 naujus atvejus per dieną.

Vasario 6 dieną, dar prieš prasidedant vakcinacijai, Japonijoje 7 dienų mirčių skaičius vidutiniškai siekė 98,29 mirtis, o prasidėjus vakcinacijai ir praėjus laikotarpiui, per kurį skiepai suteikia pilną apsaugą mirčių skaičius susitraukė iki 20,57 balandžio 8 dieną.

Japonijoje ivermektinas niekada nebuvo patvirtintas COVID-19 gydymui.

Kam naudojamas ivermektinas?

Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės.

Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams.

Žmonėms ir gyvūnams gaminami skirtingi vaistai, todėl medikai įspėja, kad veterinarinių vaistų vartojimas gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais ar net mirtimi.

Lietuvoje šis preparatas daugiausiai naudojamas kaip prieškirmėlinis vaistas tablečių pavidalu, kitose valstybėse esama ir kitokių vaisto formų – losjonų ar kremų, kurie naudojami nuo utėlių.

Jis veikia paralyžiuodamas bestuburius parazitus.

Taip pat tai yra antros linijos vaistas nuo niežų ir rožės.

Vida Press nuotr./Išberta ranka
Vida Press nuotr./Išberta ranka

Ivermektiną gaminanti JAV farmacijos įmonė – „Merck Sharp & Dohme“ (MSD) – didelius šio preparato kiekius pastaruosius 30 metų aukoja besivystančioms valstybėms, kad šios galėtų efektyviau kovoti su tokiomis parazitinėmis ligomis, kaip dramblialigė ar aklumą sukelianti onchocerkiazė.

Prasidėjus dezinformacijos bangai dėl ivermektino, MSD išplatino pranešimą, kuriuo paragino negydyti COVID-19 šiuo preparatu, nes jis nėra tam skirtas, o tokia savigyda gali būti pavojinga.

Tarp nepageidaujamų vaisto poveikių, žmonėms skirto vaisto informaciniame lapelyje yra nurodomas viduriavimas, pykinimas, galvos svaigimas, mieguistumas.

123RF.com nuotr./Moteris susiėmusi už galvos
123RF.com nuotr./Moteris susiėmusi už galvos

Retesni nepageidaujami poveikiai – nuovargis, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, drebulys, bėrimas, niežėjimas.

Taip pat ivermektinas gali sąveikauti su kai kuriais kitais vaistais – pavyzdžiui, krešumą mažinančiu preparatu varfarinu – todėl kartu šių preparatų be gydytojų priežiūros vartoti nereikėtų.

Be to, jis gali pabloginti pacientų, sergančių tam tikromis lėtinėmis ligomis (pvz., astma), savijautą.

Paviršiniam vartojimui skirto ivermektino vartojimas ne pagal paskirtį (prarijimas) gali būti pavojingas.

Specialistai įspėja, kad gyvūnams ir namų ūkio gyvuliams skirtas šio preparato atitikmuo žmonėms gali būti nuodingas.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) 15min atsiųstame komentare akcentuoja, kad eksperimentai su veterinariniais vaistais gali baigtis liūdnai.

„Norime atkreipti dėmesį, kas veterinariniai vaistai yra skirti gyvūnams gydyti, jokiu būdu ne žmonėms“, – įspėja VVKT.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Arklio traukiamas vežimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Arklio traukiamas vežimas

Neskirtas gydyti koronavirusui

Dėl ivermektino Europos vaistų agentūra (EVA) yra išplatinusi pranešimą, kuriame nurodo, jog peržiūrėjo naujausius įrodymus apie šio preparato naudojimą COVID-19 profilaktikai ir gydymui ir padarė išvadą, kad turimi duomenys nepatvirtina jo naudojimo COVID-19 ligos gydymui ir profilaktikai.

Agentūra teigia negavusi paraiškų patvirtinti šio vaisto naudojimą koronavirusui gydyti.

EVA akcentuoja, kad negalima atmesti toksiško didesnių šio preparato dozių poveikio žmonėms.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) taip pat nėra patvirtinusi ivermektino kaip vaisto nuo koronaviruso.

Atvirkščiai, tarnyba įspėja, kad didesnės šio medikamento dozės gali būti pavojingos, o šalutinis poveikis gali pasireikšti svaigimu, vėmimu, viduriavimu, alerginėmis reakcijomis.

Įspėjama, kad kraštutiniais atvejais įmanomi priepuoliai, koma ir net mirtis.

„Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr./Nuodai (asociatyvi nuotr.)
„Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr./Nuodai (asociatyvi nuotr.)

Neveiksmingas preparatas

Praėjusiais metais atlikti laboratoriniai Monašo universiteto ir Doherty instituto mokslininkų tyrimai parodė, kad ivermektinas gali sustabdyti SARS-CoV-2 – COVID-19 sukeliančio viruso – dauginimąsi.

Reikia pabrėžti, kad tuomet ivermektino laboratoriniai tyrimai buvo atlikti tik ląstelių kultūroje (laboratorijoje auginamose ląstelėse) ir buvo labai preliminarūs.

Tai nėra įrodymas, kad šis preparatas yra efektyvus gydant žmones nuo COVID-19 – priešingai.

Laboratoriniame tyrime ivermektino koncentracija buvo 20–2000 kartų didesnė už standartines dozes, naudojamas žmogaus parazitinėms infekcijoms gydyti. Tokios didelės vaisto koncentracijos gali būti labai toksiškos, tai patvirtino ir tolesnės analizės.

Vėliau atliktos išsamios studijos su lengva forma sergančiais COVID-19 pacientais, davus jiems nepavojingą preparato dozę, parodė, kad ivermektinas nėra efektyvesnis už placebą.

Dar pavasarį buvo atliktas patikimumui pakankamos apimties tyrimas, kuriame dalyvavo 476 COVID-19 pacientai, sergantys lengva ligos forma.

Tyrimas parodė, kad ivermektinas nedavė jokios apčiuopiamos naudos gydant ligą. 82 proc. žmonių, kuriems buvo paskirtas ivermektinas, praėjus 21 tyrimo dienai ligos simptomai išnyko, kaip ir 79 proc. tų, kuriems buvo skirtas placebas.

Liepos pabaigoje atlikta išsami ivermektino tyrimų analizė parodė, kad tarp 14 vykdytų tyrimų, kuriuose dalyvavo 1678 dalyviai, nė viename nebuvo įrodytas šio preparato efektyvumas, lyginant su grupėmis pacientų, kurie gavo placebą ar buvo gydomi įprastai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Žirgas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Žirgas

Apsinuodijimų bumas

Kad veterinarijos vaistai netinkami žmonėms, rodo ir JAV pavyzdys.

Pastaruoju metu skiepų priešininkai taip dažnai internete dalijosi informacija apie tariamai stebuklingą šio preparato poveikį, kad dėl šalyje išaugusio apsinuodijimų skaičiaus FDA buvo priversta kreiptis į visuomenę.

Specialistų teigimu, jie sulaukė daugelio pranešimų apie pacientus, kurie apsinuodijo ivermektinu, bandydami taip išsigydyti nuo koronaviruso.

Misisipės valstijos sveikatos apsaugos departamentas netgi perspėjo medicinos paslaugas teikiančias įstaigas, kad sulaukia daug skambučių dėl apsinuodijimo šiuo preparatu, bandant pasveikti nuo COVID-19.

Departamento išplatintame pranešime skelbiama, kad veterinarinių vaistų pavartoję žmonės skundžiasi ūmiam apsinuodijimui būdingais simptomais – bėrimais, pykinimu, skausmais pilve, neurologinėmis problemomis ir paūmėjusiu hepatitu.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau