Po G.Nausėdos sprendimo konservatoriai toliau laikosi savo: žada pasitelkti teisininkus

15min šaltinių teigimu, G.Nausėda informavo I.Šimonytę, kad tęs ilgametę praktiką, kai Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimuose valstybei atstovauja prezidentas.

Šalies vadovas tai grindžia konstituciniais prezidento įgaliojimais ir ilgamete tradicija.

„Neatitinka nei įstatymų, nei tradicijos“

Ž.Pavilionis sakė, kad labai apmaudu, jog prezidentas, minėdamas tradicijas, iš esmės paneigė ilgai gyvavusias įvairių valdžios šakų ar net politinių jėgų susitarimo užsienio ir europiniais klausimais tradicijas.

Pasak parlamentaro, jos geriausiai veikė būtent Valdo Adamkaus, kurio liniją G.Nausėda lyg ir tęsia, prezidentavimo metu.

„Ponia Asta Skaisgirytė pati dalyvavo EVT su ponu Andriumi Kubiliumi, premjeru, 2010 metų vasario mėnesį kaip viceministrė. Vadinasi, pati kūrė tą tradiciją ir pati neigia tai pasisakymuose ir laiškuose.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Asta Skaisgirytė

Be to, tai prieštarauja mūsų Konstitucijai, nes Konstitucijos 84 straipsnis aiškiai pasako, kad net ir užsienio politikoje prezidentas ją vykdo kartu su Vyriausybe. Konstitucijos 5 straipsnis aiškina, kad valdžių galias riboja Konstitucija. Ir dar konstitucinis aktas 2004 metų liepos 13 dienos aiškiai pasako, kad vaidmuo, formuojant ES politiką, yra Vyriausybės ir Seimo, prezidentas net neminimas“, – komentavo Ž.Pavilionis.

Kartu jis aiškino, kad neatsižvelgiama ir iš esmės pažeidžiama Lisabonos sutartis, nes EVT yra valstybės vadovų ir vyriausybės vadovų susitikimas.

Priminus, kad būtent konservatorių vadovauta Vyriausybė prieš dešimtmetį tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei perleido pareigą atstovauti Lietuvai EVT, Ž.Pavilionis kalbėjo, kad anksčiau, premjero pareigas dar einant Gediminui Kirkilui, jis su tuometine užsienio reikalų viceministre A.Skaisgiryte vyko į ES viršūnių susitikimus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Pavilionis

Taip pat Seimo URK pirmininkas teigė, kad prieš vykdama į EVT prezidentė tardavosi su premjerais. Esą šiuo atveju „net tarimasis yra paneigiamas“.

Ž.Pavilionis minėjo, kad ES viršūnių susitikime birželio pabaigoje bus svarstomi tiesiogiai su Vyriausybės kompetencija susiję klausimai, tarkime, pandemijos suvaldymas, ekonomikos atsigavimas.

Seimo URK vadovo teigimu, jeigu būtų vadovaujamasi politine kultūra, faktiškai sukurta V.Adamkaus laikais, užtektų ir dabartinės teisinės bazės tam, kad būtų susitarta dėl atstovavimo EVT.

„Bet jeigu prezidentui tos politinės kultūros neužtenka, jeigu jis taip plačiai interpretuoja Konstituciją, savo galias, paneigdamas parlamento ir Vyriausybės vaidmenį, tai tada beliks teisinis kelias.

Ir tada žiūrėsime, ieškosime su geriausiais šalies teisininkais, kurie visi tikrai yra mūsų pusėje, kurie kūrė ES teisę šioje srityje. (...) Tada ieškosime teisinio kelio, kuris galbūt gali baigtis net ir KT ginčais“, – 15min sakė Ž.Pavilionis.

Tada ieškosime teisinio kelio, kuris galbūt gali baigtis net ir KT ginčais.

Kartu jis pažymėjo vis dar apeliuojantis į G.Nausėdos ir jo aplinkos sąžinę.

Teisę užleido A.Kubilius

Klausimas dėl to, kas turėtų vykti į EVT, aktyviai pradėtas kelti iš karto po Seimo rinkimų.

Kiek apslopusios diskusijos vėl suintensyvėjo pastaruoju metu.

Nesulaukusi G.Nausėdos atsakymo į anksčiau išsakytą nuomonę, I.Šimonytė prezidentui praėjusią savaitę išsiuntė ir laišką.

Kalbėdama apie tai, kodėl, jos galva, Lietuvai EVT turėtų atstovauti Vyriausybės vadovas, premjerė aiškino, kad ES reikalai nėra užsienio reikalai, ten labai daug vidaus politikos.

Teisę vykti į Bendrijos viršūnių susitikimus tuometei prezidentei D.Grybauskaitei užleido konservatoriaus A.Kubiliaus vadovauta Vyriausybė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrius Kubilius ir Dalia Grybauskaitė

Be to, dar anksčiau, dalyvaudama prezidento rinkimų kampanijoje, I.Šimonytė kalbėjo, kad dabartinės atstovavimo tvarkos keisti nereikia.

Kai kurie konservatoriai yra užsiminę, kad nerandant sutarimo šiuo klausimu dėl išaiškinimo būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).