Spalio 12 dieną E.M.Holzleitner sakydama kalbą tribūnoje pasijuto blogai, susvirduliavo ir vėliau neteko sąmonės.
Šis įvykis buvo nušviestas šalies žiniasklaidos ir akimirksniu tapo manipuliacijų objektu bei apaugo gandais.
Nualpimą imta sieti su COVID-19 skiepu, kurį esą anksčiau tą dieną gavo politikė. Tačiau tam nėra jokių įrodymų.
-
Drama prie baseino – plaukimo žvaigždė susmuko po bronzinio finišo
-
Kodėl kai kurie žmonės alpsta vos pamatę kraują?
-
Melagienų rinkinys plinta socialiniuose tinkluose: dalijasi senomis istorijomis
-
Karas su melagienomis: informaciją, randamą internete, patikrinti galime ir patys
-
Bijo vakcinų, bet COVID-19 „gydo“ gyvūnų vaistais: gali būti mirtinai pavojinga
Netrukus po to, kai pasijuto silpnai, E.M.Holzleitner atsigavo ir tęsė kalbą.
Šis incidentas neliko nepastebėtas skiepų priešininkų. Vaizdo įrašas išplito ir tarp Lietuvos socialinių tinklų vartotojų.
„Austrijos nacionalinės tarybos narė Eva-Maria Holzleitner šiandien buvo dvigubai skiepyta ir apalpo prieš kameras per savo kalbą Vienos nacionalinėje taryboje. Va taip pamažu „sąmokslo teorijos“ nustoja būti teorijomis“, – toks klaidinantis prierašas lietuvių kalba atsirado prie politikės nualpimo vaizdo įrašo.
Šį įrašą peržiūrėjo daugiau nei 12 tūkst. žmonių, dar 1,4 tūkst. juo pasidalijo.
Tačiau panašūs komentarai klaidina skaitytojus. Visų pirma, negali būti jokios „dvigubos vakcinacijos“ nuo COVID-19.
Šiuo metu Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintos vakcinos turi labai aiškų vakcinavimo planą, kuris numato, kad tarp vakcinų privaloma išlaikyti tam tikrą pertrauką.
Tarp dviejų dozių daromos tokios pertraukos: skiepijant „Comirnaty“ vakcina – 21 dienos, „Spikevax“ vakcina – 28 dienų, „Vaxzevria“ vakcina – 4-12 savaičių.
„Janssen“ vakcina ypatinga tuo, kad jos pakanka vos vienos dozės, tad „dvigubo skiepijimo“ taip pat negalėjo būti.
Politikė neprieštaravo vakcinacijai
Be to, politikės socialiniuose tinkluose neužsimenama apie vakcinaciją tą dieną.
Atidžiau peržvelgus socialinių tinklų įrašus nuo šių metų pradžios, galima atrasti tik vieną su vakcinomis nuo COVID-19 susijusį šios politikės įrašą.
Jame keturios Austrijos politikės, tarp kurių yra ir E.M.Holzleitner, ragino skiepytis nuo koronaviruso ir netikėti melagienomis bei netikrų ekspertų komentarais apie skiepus. „Mes pasiskiepijusios!“ – rugsėjo 17 dieną socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje pasidalintoje žinutėje rašė politikė.
Socialiniuose tinkluose aptinkama informacija rodo, kad politikė savo nualpimo nesiejo su jokiu skiepu.
E.M.Holzleitner savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje padėkojo po nualpimo jai pagelbėjusiems kolegoms ir patikino, kad jaučiasi gerai.
„Man ir vėl viskas gerai, labai ačiū už visus geros savijautos linkėjimus. Ypač noriu padėkoti visiems brangiems kolegoms, kurie sesijos metu atskubėjo pas mane ir padėjo, bei šauniems mane prižiūrėjusiems darbuotojams!“ – socialiniame tinkle išplatintoje žinutėje rašė politikė.
Jos kolegė, kita Austrijos Nacionalinės Tarybos narė, Barbara Nessler, socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje taip pat užsiminė apie šį įvykį.
Išplatintoje žinutėje ji džiaugėsi, kad E.M.Holzleitner jau netrukus pasijuto geriau ir dėkojo Tarybos prezidentei Doris Bures, kuri paprašė žurnalistų nefilmuoti įvykio. „Nepaisant to, vaizdo įrašas su komentarais, esą Eva nualpo dėl COVID-19 vakcinos, netrukus buvo išplatintas internete. Be to, kad šie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, tai – tikrai žemas lygis“, – piktinosi nualpusios politikės kolegė.
Skiepai – ne tą pačią dieną
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės, tarp skiepų nuo koronaviruso ir kitų skiepų turėtų būti daroma mažiausiai dviejų savaičių pertrauka.
„Šiuo metu patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 neišbandytos dėl to, kaip jos veikia su kitomis vakcinomis. Kuriamos naujos vakcinos, pavyzdžiui, baltyminės, nuo COVID-19 jau yra išbandomos, kaip jos veikia kartu su vakcinomis nuo gripo.
Jei tokia būtų patvirtinta, konkrečiai „Novovax“ kompanijos, ją būtų galima naudoti tą pačią dieną su vakcina nuo gripo“, – nurodė profesorė.
Alpimai po vakcinacijos
Įvairiose pasaulio šalyse pradėjus skiepyti nuo COVID-19, socialiniuose tinkluose ėmė sklisti įrašai, esą netrukus po skiepo apalpę žmonės iš tiesų mirė. Tai nėra tiesa.
Alpimų po skiepų yra pasitaikę ir Lietuvoje, dažnai tai įvyksta dėl to, kad žmonės bijo adatų ar medicinos procedūrų.
Alpimai po skiepų nesiejami tik su vakcinomis nuo COVID-19.
JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centras (CDC) nuolat gauna pranešimų apie žmonių alpimus beveik po visų vakcinų.
Dažniausiai alpimai fiksuojami po trijų vakcinų: Žmogaus papilomos viruso (ŽPV), vakcinos nuo meningokoko ir kombinuotos vakcinos nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.
JAV vakcinų nepageidaujamų reiškinių pranešimo sistemos (VAERS) ataskaitos rodo, kad alpimas po skiepų apskritai (ne tik nuo vakcinų nuo COVID-19) yra būdingas paaugliams, ypač – paauglėms merginoms.
Vienas VAERS ataskaitų tyrimas parodė, kad net 62 proc. apalpimo atvejų nutiko 11–18 metų paauglių grupėje.
Medicinos specialistų teigimu, dažniausiai tai yra su nerimu susijusi reakcija, vadinama „imunizacijos nerimu“.
Vazovagalinė sinkopė, paprastai vadinama alpimu, nėra pavojingas reiškinys.
Sinkopė yra klinikinis sindromas, kurio metu trumpalaikį sąmonės praradimą sukelia nepakankamas maistinių medžiagų tiekimas smegenims, dažniausiai staigaus sisteminio kraujo spaudimo sumažėjimas.
Sinkopės epizodus per visą gyvenimą patiria apie 20 proc. populiacijos.
Dažniausiai sinkopė vargina jaunus žmones (dažniausiai vazovagalinės kilmės), o vėliau išsivysto ir vyresniems nei 70 metų žmonėms.
Neurologinės refleksinės sinkopės (kitaip vazovagalinės sinkopės) priežastys yra emocinis stresas, toks kaip baimė, fizinis skausmas.
Šios sinkopės epizodas gali pasireikšti po staigaus nemalonaus vaizdo, kvapo ar skausmo.
Kadangi šių trijų vakcinų sudedamosios dalys yra skirtingos, tačiau po jų dažniau pastebimas alpimas, mokslininkai mano, jog alpimas atsiranda dėl skiepijimo proceso, o ne dėl pačių vakcinų.
„Palaidojo“ gyvą seselę
Praėjusių metų pabaigoje JAV pradėjus skiepyti medikus, netrukus po skiepo nuo COVID-19 nualpusi amerikietė slaugė davė peno vakcinos priešininkams piktintis dėl jos poveikio.
Dar daugiau – socialiniuose tinkluose pasklido tvirtinimai, esą jauna moteris mirė.
30-metė Tiffany Dover su penkiais kolegomis buvo pirmieji, paskiepyti „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina. Ji buvo suleista gruodžio 17 dieną.
Nebaigusi sakinio, praėjus 25 sekundėms nuo įrašo pradžios, T.Dover atsiprašė ir prisipažino pajutusi svaigulį.
Ji pridėjo kairę ranką prie smilkinio, tuomet – prie kaktos, prisimerkė, tarstelėjo „atsiprašau“, pasitraukė nuo mikrofonų ir susmuko ant žemės.
Toliau įraše matyti, kaip keli medikai, pribėgę prie slaugytojos, patogiau paguldė ją ant žemės.
Tuomet TV kanalo „WRCB Channel 3“ vaizdo kamera buvo nusukta.
T.Dover vėliau paaiškino, kad tokie sveikatos sutrikimai jai būdingi:
„Esu patyrusi pernelyg aktyvų vagalinį atsaką, ir, taip, jei man dėl ko nors skauda – atplyšus nagui, susimušus kojos pirštą, galiu tiesiog nualpti.“
Vagalinis atsakas yra organizmo reakcija į klajoklinio nervo (lot. nervus vagus) stimuliaciją.
Ją, be kita ko, gali sukelti sukelti stresas, baimė, skausmas, net kraujo ar adatos vaizdas.
Dėl to žmogų gali pradėti pykinti, apimti svaigulys, jis gali apalpti.
Ligoninės, kurioje dirba ši slaugė, atstovė dr. Jesse Tucker pažymėjo, kad panašus atsakas į bet kuriuos skiepus nėra neįprastas.
„Tokia reakcija gali būti labai dažna į bet kurią vakciną, bet kokį dūrį, – televizijai WCTV teigė ji. – Nėra priežasčių įtarti, kad taip nutinka dėl vakcinos, kad ir kokia ji būtų.“
Tačiau skiepų priešininkų neįtikino įrodymai, kad seselė – gyva ir sveika.
Jos nualpimo įrašu pradėjo dalintis tūkstančiai socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ lankytojų.
Jie aiškino, esą vakcina pavojinga, todėl patys jokiais būdais nesiskiepys.
T.Dover paskyras socialiniuose tinkluose užplūdo daugybė užuojautos žinučių. Buvo tvirtinama, kad seselė mirė po skiepo.
Komentatoriai iš viso pasaulio net skambino į ligoninę, reikalaudami įrodymų, kad T.Dover gyva.
Jos giminės ir artimieji, o ir pati T.Dover patyrė persekiojimą socialiniuose tinkluose – konspiracijos teorijų platintojų neįtikino net keli išplatinti vaizdo įrašai, kuriuose ji užfiksuota gyva ir sveika.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
