Greta Neries esančias Kauno rajono gyvenvietes bei sodų bendrijas nusiaubęs potvynis nurimo. Pasak Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjo Jono Griškevičiaus, šią akimirką miesto bei rajono gyventojai dėl galimo naujo potvynio grėsmės gali būti ramūs.
„Kaune viskas gerai. Vanduo su sutraiškytais ledais labai gražiai teka nuo pat Kleboniškio iki Raudondvario ir toliau už Raudondvario. Vandens lygis Neryje nukrito apie 1,5 metro. 16 val. buvome Raudondvaryje. Ten taip pat ramu. Nevėžis yra užšalęs ir ramus. Nemunas yra palyginti švarus: juo teka per pusę vanduo, o kita puse slenka ledų gabaliukai. Tad čia sangrūdos tikimybės iki pat Kačerginės praktiškai nėra“, – tikino J.Griškevičius.
Sprogdintojai ruošiasi važiuoti į Jonavą
Visai kitokia situacija yra Jonavos apylinkėse. Per šį miestą tekančios Neries krantuose yra užstrigusių storų ledo luitų, kurių plotis svyruoja nuo vieno iki pusantro metro. Šiuose upės ruožuose pralaidumas yra itin sumažėjęs, čia yra reali ledo sangrūdų susiformavimo tikimybė. Ant kojų sukelta Jonavos valdžia jau kreipėsi į J.Vitkaus inžinerijos bataliono vadovus.
„Sulaukę generolo įsakymo specialistai važiuos į Jonavą ir ten nagrinės situaciją. Formuojantis pavojingai ledų sangrūdai gali tekti sprogdinti ledus. Šie sprendimai bus priimami čia pat, – tvirtino J.Griškevičius. – Nuo tos vietos, kur formuojasi sangrūda, iki Kauno yra apie 20 km. Jeigu ten bus palyginti nedidelis vandens pakilimas, ypatingos grėsmės Kaunui nebus. Manyčiau, kad pagrindiniai ledai iš mūsų jau išėjo.“
Kauno HE vandens lygio nekeis
Įtemptai vandens lygio pasikeitimus stebi ir Kauno hidroelektrinės (HE) vadovai. Jėgainės direktorius Juozas Bartlingas pirmadienį ryte dalyvavo skubiai sušauktame Ekstremalių situacijų valdymo grupės posėdyje. HE vadovas pasitarime pareiškė, jog norint sumažinti jėgainės praleidžiamo vandens kiekį reikėtų gauti Energetikos ministerijos pritarimą, mat dėl tokių pasikeitimų didžiulį kiekį elektros energijos gaminanti jėgainė patirtų milijoninius nuostolius.
„Šiuo metu HE veikia 4 turbinos. Per jas per sekundę teka apie 670 kub.m vandens. Jie tokiu režimu dirba pagal Energetikos ministerijos nurodymus, – teigė J.Griškevičius. – Tiesa, dabartinėje situacijoje elektrinė nevaidina jokio vaidmens. Sumažinus vandens pralaidumą šią akimirką niekas nepasikeistų.“
Grėsmė išliks dar bent dvi dienas
Civilinės saugos tarnybos vedėjas 15min.lt tikino, kad prie netoli Nemuno, Neries ar Nevėžio gyvenantiems žmonėms patartina dar bent porą parų būti budriems ir itin atsargiems.
„Aš labai patarčiau reaguoti į šunų lojimą, nes jie puikiai jaučia artėjančius potvynius. Jeigu šuo loja, vadinasi, kažkas gresia“, – dėmesį atkreipė J.Griškevičius.
Artimiausias dvi paras dėl galimo naujo potvynio grėsmės budės dešimties žmonių Ekstremalių situacijų valdymo operatyvinė grupė, dviejų miesto seniūnijų specialistai, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gelbėtojai, policijos pareigūnai bei kariškių pajėgos.