Pasak aplinkosaugos atstovų, kol kas gamtai padarytą žalą dar sunku įvertinti, nes nežinomas net tikslus dėl potvynio žuvusių gyvūnų skaičius.
„Pati mačiau kelis sutrintus bebrus Kauno centre, Neryje, tarp ledo lyčių. Bet manau, kad jie – ne vieninteliai žuvę laukiniai gyvūnai. Pasibaigus ledonešiui pasimatys daugiau“, – įsitikinusi Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė Lolita Grėblikienė.
15min.lt skaitytojas Tomas V. užfiksavo kelis bebrus, kurie pirmąją potvynio Kaune dieną veržėsi į krantą Santakoje. Miesto centre retai matomi gyvūnai sulaukė žmonių dėmesio: daugelis puolė jų fotografuoti. Žmonės džiaugėsi, kad bebrai „drąsiai pozuoja“.
Tuo metu gyvūnų gelbėtojai tikino, kad krantus apstoję ir bebrus fotografuojantys žmonės juos gąsdina.
„Žmonės visiškai nesupratingi. Prašėme jų pasitraukti. Sakėme, kad bebrai bijo lipti į krantą, kai ten pilna žmonių. Bet kauniečiai buvo įsitraukę į naują pramogą ir nė negalvojo, jog neišlipdami į krantą bebrai gali žūti. Juos gali sutrinti ledo lytys“, – piktinosi L.Grėblikienė.
Pasak jos, potvynis ir ledonešis sugriovė didžiąją dalį Kaune ir pakaunėje buvusių bebrų užtvankų, todėl šie gyvūnai, kaip ir potvynio užlieti žmonės, laikinai liko be namų.
„Kaip ir žmonėms, jiems teks atnaujinti savo būstus“, – juokavo apie bebrus paklausti aplinkosaugininkai.
Pranešimų apie nuo potvynio nukentėjusius laukinius gyvūnus nei jie, nei gyvūnų gelbėtojai nebegauna. Jų nebuvo daug ir per patį potvynį. Kur kas daugiau darbo gelbėtojai turėjo dėl naminių gyvūnų, kurių dalis paskendo. Vien iš užlieto Radikių kaimo teko išgabenti 147 naminių gyvūnų lavonus.
„Paskendo ne tik šunų. Vienas radikiškis turėjo beveik mini zoologijos sodą. Per potvynį visi jo gyvūnai paskendo. Tarp jų – ir fazanai, karveliai“, – sunkiai rinkdama žodžius pasakojo Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotoja.
