Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pranešime spaudai teigiama, kad su polaidžio, potvynio vandeniu į šachtinius šulinius gali patekti įvairių teršalų, galinčių turėti neigiamos įtakos sveikatai. Taip pat organinėmis atliekomis užterštas vanduo yra palanki terpė plisti įvairioms užkrečiamosioms žarnyno ligoms.
Kad apsisaugotų nuo per vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų, potvynio metu visuomenės sveikatos specialistai gyventojams rekomenduoja geriamąjį šulinių vandenį virinti ar vartoti fasuotą pirktinį vandenį.
Visuomenės sveikatos specialistai pataria ne tik potvynio apimtų vietovių gyventojams, bet ir visiems, naudojantiems maistui šachtinių šulinių vandenį, pavasarį itin atidžiai stebėti jo kokybę: ar nepasikeitė jo spalva, kvapas, skonis. Jei taip – tokio vandens gerti, naudoti maisto gaminimui, dantų valymui nereikėtų. Jeigu maisto produktai lietėsi su potvynio vandeniu, jų vartoti taip pat nederėtų. Reikėtų stebėti, ar vandens lygis šulinyje staiga nepakilo. Tai gali reikšti, kad šulinio sienelės yra nesandarios ir teršalai į vandenį gali patekti ne tik užliejus šulinį, bet ir per plyšius.
Kad apsisaugotų nuo per vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų, potvynio metu visuomenės sveikatos specialistai gyventojams rekomenduoja geriamąjį šulinių vandenį virinti ar vartoti fasuotą pirktinį vandenį. Virintu vandeniu patartina plauti ir vaisius bei daržoves. Atmintina, kad virinimas negelbsti nuo cheminės taršos: nitratų, pesticidų, sunkiųjų metalų ir kt.
Vandentiekio vandens kokybė polaidžio, potvynio metu paprastai nenukenčia. Jei dėl kokių nors priežasčių jis tampa nesaugus, apie tai gyventojus privalo informuoti už tai atsakingos tarnybos.
Patartina vengti tiesioginio kontakto su potvynio vandeniu. Jei tai neįmanoma, avėkite vandeniui nepralaidžius guminius batus, mūvėkite gumines pirštines. Jei teko liestis prie daiktų, buvusių potvynio vandenyje, būtina itin kruopščiai su švariu vandeniu ir muilu nusiplauti rankas. Jeigu tokios galimybės nėra – nusivalykite jas vienkartinėmis dezinfekuojančiomis servetėlėmis.
Siaučiant potvyniui dalis gyventojų lieka be elektros energijos. Ne šaldytuve laikomas maistas, ypač vištiena, žuvis, pienas, kiaušiniai, greitai genda, todėl padidėja tikimybė juo apsinuodyti. Taip pat ne šaltai laikomuose maisto produktuose kur kas sparčiau dauginasi įvairios bakterijos, o tai ženkliai padidina užkrečiamųjų ligų riziką.
VVSPT ragina gyventojus vos pajutus apsinuodijimo ar užkrečiamosios ligos požymius (karščiavimą, pykinimą, viduriavimą) nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
