Pseudomoksliniai teiginiai iš Rusijos jaukia Lietuvos „antivakserių“ protus

A.Poletajevas – Rusijos imunologas, į gyvenimo pabaigą ėmęs skleisti ganėtinai keistas teorijas, pavyzdžiui, kad ilgai būnant „Mercedes-Benz“ automobilyje, organizme ima kauptis aliuminis.

Klaidinga citata

Socialiniame tinkle „Facebook“ platinamame įraše jis cituoja garsaus Australijos mokslininko, Nobelio premijos laureato Franko Macfarlane Burneto tariamai pasakytus žodžius.

A.Poletajevas tvirtina, esą F.M.Burnetas kalbėjo, kad limfocitai – organizme esantys blogieji vaikinai nuolat balansuoja ant ribos jam pakenkti, o po ligos ar vakcinacijos jie ima elgtis netinkamai ir dėl to esą kyla onkologiniai bei autoimuniniai susirgimai.

Tai nėra tiesa.

F.M Burnetas – laikomas vienu iškiliausių Australijos mokslininkų.

Jis sukūrė įgyto imuniteto kloninės selekcijos teoriją. Šie tyrimai buvo taikomi ląstelėms, audiniams ar organams transplantuoti.

Ši teorija skelbė, kad kai egzistuojanti limfocitų grupė, dabar žinoma kaip B ląstelės, yra veikiama specifinio antigeno, aktyvuojama tik jo priešspecifinė ląstelė.

Aktyvinimas sukelia šio konkretaus tipo ląstelių dauginimąsi B ląstelių populiacijoje, todėl susidaro besiplečiantis klonas, gaminantis identiškus tikslinius antikūnus prieš antigeną.

1960 metais Nobelio fiziologijos ir medicinos premija buvo bendrai įteikta F.M.Burnetui ir Peteriui Brianui Medawarui „už įgytos imunologinės tolerancijos atradimą“.

Vakcinos nesukelia vėžio

A.Poletajevo pareiškimas apie tariamą ryšį tarp vakcinacijos ir onkologinių susirgimų taip pat neatitinka tiesos.

Ryšys tarp vakcinų ir vėžio niekada nebuvo įrodytas.

Teiginys apie tariamą onkologinių susirgimų skaičiaus augimą prasidėjus masinei vakcinacijai gali būti tik prielaida, tačiau jokie tyrimai to nepatvirtino.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vakcinacija

Be to, yra vakcinų, kurios, priešingai – užkerta kelią vėžiui, kurį sukelia žmogaus papilomos arba hepatito B virusai.

Keli išsamūs tyrimai paneigė prielaidą, kad vakcinos gali sukelti leukemiją.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) peržiūrėjo keturis Prancūzijoje, Vokietijoje ir Naujojoje Zelandijoje atliktus tyrimus, kad nustatytų, ar hepatito B vakcina gali sukelti leukemiją.

Paaiškėjo, kad nei hepatito B vakcina, nei jokia kita vakcina nedidina kraujo vėžio išsivystymo rizikos.

1999 metais atliktame tyrime Didžiosios Britanijos mokslininkai nenustatė jokio ryšio tarp daugumos vakcinų ir rizikos susirgti ūmine limfoblastine leukemija.

Tuo pat metu preliminarūs rezultatai parodė, kad vakcina nuo B tipo gripo gali netgi sumažinti riziką vaikams susirgti limfoblastine leukemija.

Tyrimo autoriai akcentavo, kad norint patvirtinti šiuos pastebėjimus dar reikia atlikti nemažai papildomų tyrimų.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vakcina

Mediko kelias

Kaip nurodoma oficialioje A.Poletajevo biografijoje, jo baigta universiteto studijų kryptis buvo bendroji medicina.

Vėliau jis ėmė domėtis imunologija ir įkūrė ribotos atsakomybės bendrovę „Imunkulus“, kurią visuomenei pristatė kaip „imunobiocheminę molekulinės medicinos laboratoriją“.

A.Poletajevas garsėjo keistokais teiginiais, pavyzdžiui, kad 90 proc. autizmo spektro sutrikimų – imuninės sistemos susirgimai, kurie gali būti išgydomi.

Jis rastas negyvas savo namuose kovo pradžioje.

Nors buvo jo bendražygių bandymų tvirtinti, kad A.Poletajevas buvo nužudytas, tai netiesa – mirties priežastis nebuvo smurtinė.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.