Nauda – keleriopa
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, daugiausia pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje, gyventojai grąžina vasaros mėnesiais, nes tuomet išauga vandens, gaiviųjų ir kitų gėrimų paklausa.
Taromatus aptarnaujantys parduotuvių darbuotojai tuomet triūsia itin intensyviai, o į USAD skaičiavimo centrą kasdien keliauja tonos vienkartinių gėrimų pakuočių, kurios netrukus virsta vertingomis plastiko, stiklo, aliuminio ir plieno žaliavomis. Sistema užtikrina, kad Lietuvos miškai, paežerės ir parkai liktų švarūs.
Kiekvienas sistemą palaikantis gyventojas ne tik susigrąžina užstato pinigus, bet ir prisideda prie švaresnės gamtos.
„Kiekvienas sistemą palaikantis gyventojas ne tik susigrąžina užstato pinigus, bet ir prisideda prie švaresnės gamtos. Kartu sistema taupo išteklius, nes naujų pakuočių gamyba iš antrinių žaliavų yra mažiau imli energijai ir padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Taigi, tvarkantis namus prieš Kalėdas verta surinkti visas seniai pamirštas pakuotes ir prisidėti prie pokyčių“, – teigia Gintaras Varnas, USAD vadovas.
Po daugiau kaip 6 mln. eurų kiekvieną mėnesį
Skaičiuojama, kad kiekvieną šių metų mėnesį Lietuvoje grąžinta vidutiniškai po 60,6 mln. pakuočių. Daugiau negu pusė jų – PET plastiko buteliai. Tokie, kurie sukrauti namuose užima nemažai vietos. Vertinant grąžinamų pakuočių kiekį, antrą vietą užima aliuminio skardinės, o trečiąją – stiklo buteliai.
Kiekviena užstato sistemoje dalyvaujanti pakuotė – tai 10 euro centų užstatas. Vadinasi, per mėnesį Lietuvos gyventojai vidutiniškai susigrąžina daugiau kaip 6 mln. eurų. Dalį užstato žmonės paaukoja, pavyzdžiui, Sengirės fondui. Tačiau dažniausiai užstato pinigai tiesiog panaudojami per kitą apsipirkimą parduotuvėje.
Vis dėlto USAD atkreipia dėmesį, jog šiemet gyventojai grąžina 90 proc. į rinką išleistų pakuočių. Taigi, per likusį šių metų laiką dar lieka potencialo pagerinti šį rodiklį – susizgribti ir grąžinti daugiau pakuočių, kartu papildant savo piniginę arba aukojant.
Kita vertus, ilgametė praktika rodo, jog dalis pakuočių sudūžta ar yra sugadinamos, dalis vis dar nukeliauja ne į taromatus, o į šiukšlių konteinerius. Taip nutinka per aplaidumą, per neapsižiūrėjimą ar nežinojimą. Nors dauguma šalies gyventojų žino apie veikiančią užstato sistemą. Bet ne visi naudojasi ir ne visi taupo.
Daugiau į piniginę grįžtančių pinigų – stipresnė žiedinė ekonomika
USAD vadovo G. Varno teigimu, svarbiausia, kad užstato sistemą palaiko kritinė gyventojų masė. „Visuomenės sąmoningumas auga, nes žmonės pamato vis daugiau pavyzdžių, kad nuo jų elgesio ir įpročių priklauso visos planetos būklė. Labai svarbu, kad šis suvokimas ir toliau būtų perduodamas iš kartos į kartą ir viena gera praktika įkvėptų kitas, gamtai draugiškas“, – apibendrina G. Varnas.
O Lietuvos gyventojai tvarumo idėjas palaiko gan aktyviai. Ne veltui šalyje gimė „Vinted“ dėvėtų drabužių mainų platforma, užaugusi į galingą „vienaragį“. Jo pavyzdžiu seka automobilių dalių ir detalių prekyvietė internete „Ovoko“ ir kiti startuoliai, palaikantys žiedinės ekonomikos principus.
Taisyklę, kad panaudotus ar nereikalingus daiktus galima paversti pinigais, pritaiko tūkstančiai „Facebook“ vartotojų specialiose „parduodu–atiduodu“ grupėse, toliau klesti ir skelbimų portalai. Visa tai liudija, kad žmonės nėra linkę tiesiog atsikratyti naudotų daiktų ir vis dažniau ieško galimybių, kaip jiems suteikti antrą šansą.
Visa tai liudija, kad žmonės nėra linkę tiesiog atsikratyti naudotų daiktų ir vis dažniau ieško galimybių, kaip jiems suteikti antrą šansą.
Galima prisiminti posakį, jog kas vienam šiukšlė – kitam lobis. Istoriniai USAD duomenys rodo, kad užstato pakuotės šią taisyklę atitinka, mat nuo užstato sistemos starto grąžinta apie 5,4 mlrd. pakuočių. Taigi, nuo 2016 metų vasario iki šiol žmonės susigrąžino daugiau kaip 540 mln. eurų. Už šią įspūdingą sumą kalėdinių dovanų būtų galima nupirkti kiekvienam Lietuvos gyventojui.
