„Natūralu, kad apmažės administravimo funkcijas atliekančių darbuotojų. Dalis jų galbūt nepersikvalifikuos – nesutiks eiti į tam tikras pozicijas ir pareigas (...) Jeigu kas buvo vadovas, tai gali nesutikti eiti į žemesnes pareigas“, – 15min sakė teisingumo viceministras Elanas Jablonskas.
Jo pateiktais duomenimis, šiemet iš darbo bausmių vykdymo sistemoje buvo atleisti arba savo noru išėjo 142 darbuotojai, o 81 buvo priimtas.
Per visas Kalėjimų departamentui pavaldžias įkalinimo įstaigas šiuo metu trūksta apie 300 darbuotojų, daugiausia – nuteistųjų prižiūrėtojų.
„Mums labiausiai trūksta tiesioginį darbą su nuteistaisiais atliekančių darbuotojų. Bus ir mokymai, ir perkvalifikavimai“, – teigė viceministras.
Dauguma išėjo savo noru?
Kalėjimų departamento atstovė spaudai Irmina Frolova-Milašienė informavo 15min, kad dauguma šiemet sistemą paliko savo noru.
„Dauguma išėjo pačių prašymu sukakus nustatytam amžiui arba dėl sveikatos būklės, taip pat dėl išėjimo į pensiją“, – teigė įstaigos atstovė.
Jos teigimu, buvo ir keletas pareigūnų, kurie buvo atleisti pažeminus pareigūno vardą arba teismo sprendimu.
Taip pat buvo ir tokių, kurie perkelti dirbti į kitas įstaigas.
„Konkrečių išėjimo priežasčių išeidami darbuotojai neįvardija, bet darant apklausą pasirinktinai kaip dažniausią priežastį išeinantys įvardija mažą atlyginimą ir sudėtingas darbo sąlygas“, – kalbėjo I.Frolova-Milašienė.
„Be to, darbuotojams tenka nemažas darbo krūvis dėl to, kad visose įkalinimo įstaigose darbuotojų nuolat trūksta“, – pridūrė ji.
Iš viso sistemoje šiuo metu dirba 3,4 tūkst. darbuotojų.
Sutaupytos lėšos bus skirtos algų kėlimui
E.Jablonskas neatskleidė, kiek tiksliai reforma ketinama sutaupyti, tačiau pabrėžė, kad pinigai bus skirti pareigūnų algų didinimui.
„Tikslaus skaičiaus kol kas nepasakysiu, ar tai bus 1, 1,5 ar 2 mln. eurų, bet faktas, kad lėšos būtų nukreiptos į pareigūnų koeficientų didinimą“, – kalbėjo teisingumo viceministras.
Šiuo metu bausmių vykdymo sistemą sudaro 10 juridinių asmenų, po reformos visi turėtų būti sujungti į vieną ir vadintis Kalėjimų tarnyba.
Teisingumo ministerija viliasi, kad reforma padės didinti darbo užmokestį, skirti daugiau resursų tiesioginiam darbui su kaliniais, efektyvinti jų resocializacijos procesus.
Pasak viceministro, reforma siekiama ir to, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo „biurokratinės naštos“ ir tiesioginiam darbui su kaliniais skirtų daugiau dėmesių, uždirbtų daugiau ir turėtų didesnes profesinio tobulėjimo galimybes, o nuteistieji – siektų keistis ir grįžti į visuomenę bei būtų skatinami už šias pastangas.
