Musteikos kaimas nuo valstybės sienos nutolęs per 6 kilometrus. Spalio 13 dieną, vidurdienį, kaimo gyventoja Elena šalia savo kiemo tvoros pamatė migrantus. Šeši vyrai ėjo pro senolės sodybą. Pamatę, kad ji juos stebi pro langą, rankų mostais kvietė ją išeiti į lauką.
Elena žino, ką daryti pamačius migrantus – turi Kabelių pasienio užkardos telefono numerį. Tačiau tąsyk moteris sutriko, išėjo į lauką nepaskambinusi pareigūnams. Senolė sako, kad buvo išsigandusi.
Apsiperka vietinėse parduotuvėse, pardavėjos iškviečia pareigūnus
„Apsirengiau, einu ir žiūriu – laiškininkas, tada aš apsidžiaugiau ir baimė dingo, kažkaip apsiraminau, jis iškvietė pareigūnus“, – pasakoja Elena. Migrantai buvo apsirengę tvarkingai, su savimi turėjo kuprines. Senolė su laiškininku stebėjo, kol pareigūnai apžiūrėjo atvykėlių daiktus, susodino į mašinas ir nuvežė atgal prie sienos. Moteris gyvena viena, todėl kai viskas baigėsi, ji namuose vis dar jautė baimę.
Elena ne pirmą kartą migrantus matė savo kaime, pirmą kartą juos buvo sutikusi prie kaimynės namų. Ji pasakoja, kad vasarą atvykėliai į kaimą neužsukdavo, tačiau rudenį vietos gyventojai jų pastebi vis daugiau. „Gyvena Volungevičiai, miške ten jie vieni... Pas juos buvo užėję trys. Suprato, kad valgyti nori, tai davė“, – pasakoja Elena. Jos manymu, bene visi kaimo gyventojai žino, kaip iškviesti pareigūnus. Kartais, kol jie atvažiuoja, atvykėliams vietiniai duoda maisto ir vandens.
Migrantai pastebimi ir parduotuvėse. Marcinkonių kaimas nuo sienos nutolęs per 15 kilometrų. Čia pardavėjos teigia, jog kartais migrantai užsuka apsipirkti. Dažniausiai perka sausainius ir vandenį. Atsiskaito eurų kupiūromis. Pardavėjos arba kiti vietiniai iškviečia pareigūnus, jie atvykėlius pasiima nuo parduotuvės.
Migrantai kaime prisistato turistais
Trečiadienio vidurdienį siauru Musteikos kaimo keliu ėjo penki tamsaus gymio vyrai. Pamatę 15min žurnalistus iš pradžių jie bando slėptis. Tačiau vėliau pradeda drąsiai žingsniuoti kaimo keliu. Žurnalistai užkalbino atvykėlius ir išgirdo, kad jie yra turistai bei nekalba angliškai.
Vaikinai buvo apsirengę tvarkingai, keliavo su nedaug daiktų – vieni turėjo mažas kuprines, kiti nešėsi krepšius. Kai pamatė žurnalistus, vienas vaikinas pradėjo kalbėti telefonu – kalbėjo tol, kol nepriėjo pasieniečių automobilio. Gavę iškvietimą ir į įvykio vietą atvykę pareigūnai migrantus sutiko Musteikos kaimo centre.
Pareigūnai apieškojo atvykėlių daiktus – maisto ir vandens nė vienas neturėjo. Tarp daiktų buvo dezodorantas, muilas, šortai, skutimosi mašinėlė, atsarginiai rūbai.
Lenkai vyrus atstūmė, todėl jie bandė keliauti per Lietuvą
Keletas migrantų su pasieniečiais pradėjo kalbėti angliškai, nors prieš keletą minučių jie teigė, jog šios kalbos nemoka. Vyrai prisistatė afganistaniečiais, pasakojo, jog bėga į Vokietiją nuo Talibano.
Vaikinas vardu Ali teigė, jog grupė bandė kirsti Baltarusijos sieną su Lenkija, tačiau šios šalies pareigūnai juos atstūmė, todėl jie nusprendė bandyti kelią per Lietuvą.
Ali pasakojo, kad grupė miške praleido keturias dienas. Vaikinai skundėsi alkiu ir šalčiu. Tačiau keletas iš jų šiltus rūbus – megztinius, striukes – nešėsi kuprinėse ir rankose.
Kol pareigūnai tikrino vyrų daiktus jie atrodė ramūs, žinantys, kas jų laukia. Prie 15min žurnalistų prieglobsčio Lietuvoje jie nepaprašė.
Migrantai buvo susodinti į pareigūnų automobilius ir nuvežti atgal prie sienos, kur pareigūnai juos išstūmė atgal į Baltarusiją.
Miškuose – migrantų stovyklų pėdsakai
Keletą dienų važinėjome po Varėnos rajono pasienio miškus ir kaimus. Siauruose, kartais vos pravažiuojamuose miško keliuose matėme ne vieną migrantų kelionės pėdsaką.
Šalia kelio arba ant jo – mažų lauželių žymės. Aplink mėtėsi tušti plastmasiniai vandens buteliai ir maisto atliekos – baltarusiški konservų indeliai, sausainių pakeliai. Dažnai aplink trumpalaikes stovyklavietes galima rasti kojinių, pirštinių ir suplyšusių batų.
Vietiniai gyventojai teigia, kad tokių stovyklaviečių pastebima visur, net ir Čepkelių rezervate.
Rankos atrodė surakintos, nors teigė, kad specialiųjų priemonių nenaudojo
Gavome informacijos, jog netoli Piesčių kaimo migrantų grupė neseniai įžengė į Lietuvą. Atvykę pamatėme 7 migrantus. Bene visi jie verkė. Grupėje buvo 4 vyrai ir 3 moterys. Migrantus sutikome vos už kelių dešimčių metrų nuo sienos.
Mustafa prisistatęs vyras kalbėjo angliškai, galėjo susidaryti įspūdis, jog jo rankos buvo surakintos. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis teigė, jog neturi informacijos apie specialiųjų priemonių panaudojimą.
Mustafa teigė, kad jo grupė yra iš Irako. Jie nori vykti į Vokietiją. Keletą kartų tai bandė padaryti pro Lenkiją, tačiau šios šalies pareigūnai juos atstūmė. Tuomet grupė nusprendė bandyti į savo svajonių šalį vykti per Lietuvą.
Irakiečiai teigė, jog praleido penkias dienas pasienio miškuose. Migrantai su savimi daiktų neturėjo.
Vos tik žurnalistams pradėjus kalbėti su migrantais, pasieniečiai juos susodino į mašiną ir išvežė. Septynių asmenų grupę pareigūnai atstūmė atgal į Baltarusiją.
Išvykus pasieniečiams, pėdsakų juostą išlygino traktoriaus tempiamos akėčios.