Nesvarbu, kaip dalyvautume eisme: pėsčiomis, sėdėdami prie vairo ar ant dviratės transporto priemonės – visi norime savo tikslą pasiekti laimingai. Kad mūsų visų kelionės būtų saugios, kelyje svarbu ne vienas aspektas. Pakanka bent vieną jų eliminuoti ir saugaus keliavimo sąvoka tampa labai miglota.
Įtakos kelionės saugumui, anot saugaus eismo ekspertų, turi:
1. Saugi infrastruktūra pėstiesiems ir vairuotojams
Gyvenime nieko nėra amžino, tad normalu, kad keliai, kuriais važinėjame, takai, kuriais vaikštome, ilgainiui, veikiami oro sąlygų bei nuolatinio kasdienio naudojimosi jais, nusidėvi, tampa duobėti, nelygūs ir pan. Tokiu atveju jiems būtinas remontas.
Iki metų pabaigos yra numatyta sutvarkyti iki 380 km kelių, taip pat planuojama pabaigti 18 šalies tiltų ar viadukų remonto darbus.
Ar žinote, kad šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) planuoja baigti su rekordiniu suremontuotų kelių kilometrų skaičiumi? Iki metų pabaigos yra numatyta sutvarkyti iki 380 km kelių, taip pat planuojama pabaigti 18 šalies tiltų ar viadukų remonto darbus.
Pažymėtina tai, kad daugiausia dėmesio buvo skirta kelių būklei gerinti ir paprastųjų remonto darbų projektams įgyvendinti pagrindinėse šalies automagistralėse bei magistraliniuose keliuose.
Svarbiu prioritetu buvo laikomas ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūros gerinimas, kas taip pat labai prisideda prie bendro eismo saugumo, mat pėstieji ir važiuojantys dviratėmis transporto priemonėmis nebeįsilieja į bendrą eismo dalyvių srautą.
Kad keliauti galėtume ne tik patogiai, bet ir saugiai, keliuose jau ne vienerius metus yra diegiami įvairūs inžineriniai saugos sprendimai. Tai būtų greičio mažinimo kalneliai, salelės, specialūs atitvarai ar tvoros nuo laukinių gyvūnų, miesto vartai, greičio matuokliai ir pan.
Svarbiu prioritetu buvo laikomas ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūros gerinimas.
Dalis šių saugaus eismo priemonių yra įrengiamos įgyvendinant atskirus kelių ruožų rekonstravimo, kapitalinio remonto ar paprastojo remonto projektus.
Anot saugaus eismo ekspertų, visos šios priemonės pastebimai didina eismo saugą. Pavyzdžiui, valstybinės reikšmės keliuose esantys sektoriniai greičio matuokliai padeda formuoti saugaus vairavimo įpročius.
Inžinerinės eismo saugos priemonės kiekvienu atveju yra diegiamos labai apgalvotai. Pirmiausia yra įvertinama žūčių ar sužeidimų keliuose, kuriuose norima jas taikyti, statistika, incidentų keliuose pobūdis, kruopščiai išanalizuojamas kiekvienos priemonės efektyvumas. Tik tuomet priimamas sprendimas, kur ir kokia būtent inžinerinė saugos priemonė būtų tinkamiausia.
2. Pasirinktas saugus važiavimo greitis
Jei už kelių būklę ar inžinerinius saugos sprendimus keliuose yra atsakingos vienos ar kitos institucijos, už pasirinktą saugų važiavimo greitį – kiekvienas iš mūsų asmeniškai.
Ar žinote, jog analizuojant keliuose įvykstančias nelaimes, akivaizdžiai matyt, jog absoliuti dauguma tragiškų įvykių keliuose įvyksta dėl viršyto maksimalaus leistino ar nepasirinkto saugaus važiavimo greičio.
Šiuo atveju labai svarbu atminti, kad būna situacijų, jog net ir maksimalus leistinas greitis vienoje ar kitoje kelio atkarpoje, deja, bet ne visada yra saugus. Ir ypač šaltuoju metų laiku, kai sninga, pusto, šąla, krenta šlapdriba ar tiesiog stipriai lyja. Besikeičiančios oro sąlygos paveikia kelio dangą (ši tampa slidi), matomumo lauką. Tai turi įtakos vairuotojo reakcijai, nuo kurios tiesiogiai priklauso, ar bus išvengta eismo nelaimės.
Į klausimą, kiek rekomenduojama sumažinti maksimalų leistiną važiavimo greitį, kad šis būtų saugus, vairavimo instruktoriai atsako labai paprastai – vieno teisingo atsakymo nėra.
Įvertinti tokiu atveju reikia daugybę dalykų: oro sąlygas, automobilio būklę, taip pat eismo intensyvumą bei kokiu keliu apskritai yra važiuojama: greitkeliu ar miško keliuku, asfaltu dengta danga ar žvyrkeliu, mieste ar užmiestyje. Svarbu atminti kelis paprastus skaičius:
- Jei greitis padidėja 2 kartus, sustojimo kelias – išauga 4 kartais. Pavyzdžiui, jei automobilis važiuoja 50 kilometrų per valandą greičiu, jo sustojimo kelias bus 27 metrai. Tuo tarpu greitį padidinus iki 60 kilometrų per valandą, jo stabdymo kelias bus jau 35 metrai. Netgi ir tie keli metrai kartais gali būti labai lemtingi stengiantis išvengti nelaimės.
- Važiuojant 70 km/h sustojimo kelio ilgis – 45 metrai
- Važiuojant 90 km/h sustojimo kelio ilgis – 68 metrai
3. Taisyklingas atšvaito segėjimas ar kitų šviesą atspindinčių priemonių naudojimas
Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar būsime pastebimi kelyje. Dauguma lietuvių, paklausti, kada būtina segėti atšvaitą ar su savimi turėti šviesą atspindinčių priemonių, nė nesusimąstę atsako, kad atšvaitas reikalingas tik tuomet, kai einama tamsoje. Anaiptol! Prastą matomumą lemia ne tik ankstyvos žiemos sutemos. Taip pat ir lietus, dulksna, sniegas ar rūkas.
Labai svarbu atminti, kad tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, be atšvaito einantį pėsčiąjį vairuotojas, įsijungęs artimąsias šviesas, pastebi praktiškai visai prie jo visai priartėjęs, t. y., likus vos 30-50 metrų.
Jei automobilio greitis – apie 90 kilometrų per valandą, jo sustojimo kelias tokioje situacijoje bus maždaug 70 metrų. Rudenį ir žiemą dėl lietaus, sniego ir šalčio ilgėja automobilio sustojimo kelias, todėl laiku sustabdyti automobilį būna dar sudėtingiau, o kartais ir visai neįmanoma. Tuo tarpu, jei pėsčiasis eina segėdamas atšvaitą, artimosios automobilio šviesos jį apšviečia likus maždaug 150 metrų, o ilgosios – net 300-400 metrų.
Toks atstumas tikrai pakankamas pristabdyti ir saugiai prasilenkti. Beje, segėti atšvaitus ar dėvėti šviesą atspindinčias priemones būtina ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams, paspirtukininkams.
Priešingu atveju neapšviestu keliu, be atšvaito ar šviesą atspindinčių priemonių einantys ar važiuojantys tamsiai apsirengę pėstieji ar dviratininkai bei paspirtukininkai net kelis kartus labiau rizikuoja pakliūti į eismo įvykį, kuriame gali būti rimtai sužeisti ar net žūti.
5. Atsakingas elgesys prie vairo
Būtent jis lemia, ar laimingai ir saugiai pasieksime suplanuotos kelionės tikslą. O būti atsakingam kelyje, reiškia ne tiek jau ir mažai. Pirmiausia – tai ne tik važiuoti saugiu greičiu, bet ir nesielgti chuliganiškai kelyje.
Pirmiausia – tai ne tik važiuoti saugiu greičiu, bet ir nesielgti chuliganiškai kelyje.
Taip pat vairuoti tik esant blaiviam, rankose visada laikyti automobilio vairą, o ne mobilųjį telefoną, pusryčių sumuštinį, cigaretę, kosmetikos priemones ar dar ką nors kito, kas blaško dėmesį ir didina eismo nelaimių tikimybę. Būti atsakingam kelyje – taip pat reiškia ir tai, jog visada privalu laikytis kelių eismo taisyklių, paisyti kelio ženklų, gerbti kitus eismo dalyvius, nesvarbu ar tai būtų kiti vairuotojai, ar pėstieji.
Taigi, saugios visų mūsų kelionės yra ne tik vienų ar kitų institucijų reikalas, bet ir labai didele dalimi mūsų pačių atsakomybė. Tik elgdamiesi apdairiai ir atsakingai galėsime apsaugoti save, o taip pat ir aplinkinius, nes kelyje juk niekada nebūname vieni patys.
