„Šiais pakeitimais siekiama stiprinti Lietuvos kariuomenę. Nuo 2026 metų bus nuosekliai didinamas privalomos pradinės karo tarnybos karių skaičius, sparčiau formuojamas aktyvus kariuomenės rezervas.
Šį pertvarka sudarys prielaidas žengti link visuotinio šaukimo.
Šį pertvarka sudarys prielaidas žengti link visuotinio šaukimo, o jos metu itin svarbus vaidmuo numatytas mokyklą baigsiantiems jaunuoliams. Daugiausia privilegijų gaus tie jaunuoliai, kurie apsispręs privalomą karo tarnybą atlikti savanoriškai po mokyklos baigimo“, – sako Krašto apsaugos ministerijos Karinio personalo politikos skyriaus viršininkas plk. ltn. Deimantas Čyžius.
Daugiau pasirinkimo laisvės ir didesnės išmokos
Jaunuoliai, savanoriškai pasirinkę privalomą pradinę karo tarnybą, pirmiausia galės susiderinti jiems tinkamą tarnybos laiką bei vietą – konkretų karinį dalinį. Savanoriškai pasirinkusiems pradinę karo tarnybą jaunuoliams taip pat bus mokamos didesnės finansinės išmokos.
„Svarbus ir asmeninis tolesnio savarankiško gyvenimo planavimas – savanoriškai anksčiau pradėję tarnybą, greičiau ją ir baigs, o tada galės įgyvendinti tolesnius studijų, darbo planus. Žinoma, jei privalomosios pradinės karo tarnybos metu jaunuoliai pajustų pašaukimą toliau ginti tėvynę, jie galėtų likti kariuomenėje ir siekti profesionalaus kario karjeros – tokių atvejų pasitaiko vis dažniau“, – sako plk. ltn. D.Čyžius.
Įstojus į aukštąją mokyklą tarnyba nebus atidedama
2026 m. bus diferencijuota ir tarnybos trukmė. Standartinis privalomosios pradinės karo tarnybos terminas išliks tas pats – 9 mėnesiai, tačiau trukmė gali būti sutrumpinama, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais. Tuo tarpu 9 mėnesius tarnausiantiems jaunuoliams paskutinius 3 tarnybos mėnesius bus mokamos didesnės mėnesio išmokos.
Po tarnybos stojant į aukštąją mokyklą, bus pridedama 0,5 papildomo konkursinio balo.
Visiems prievolininkams, atlikusiems 9 mėn. trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą ir po tarnybos per 12 mėnesių išsilaikiusiems B kategorijos automobilių vairavimo egzaminus, bus kompensuojama vairavimo kursų kaina.
Be to, po tarnybos stojant į aukštąją mokyklą, bus pridedama 0,5 papildomo konkursinio balo.
„Svarbu pažymėti, kad nuo 2026 m. tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą. Tad pradinė karo tarnyba baigusiems mokyklą jaunuoliams yra išties idealus variantas savarankiško gyvenimo startui, netrikdysiantis vėliau prasidedančio studijų ar darbo etapo“, – tikina plk. ltn. D.Čyžius.
Daugiau galimybių studentams
Nuo 2026 m. naujovės karo prievolės sistemoje laukia ne tik mokyklų absolventų, bet ir studentų, kuriems bus sudaryta daugiau galimybių savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Išreiškę pageidavimą studentai galės pasirinkti trejus metus trunkančius savaitgalinius jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (nuo 160 iki 200 dienų) arba tarnybą pagal kitas kariuomenės mokymo programas (nuo 90 iki 120 dienų).
Nuo 2026 m. atlikti trumpesnę 3 mėn. tarnybą bus kviečiami ir jaunuoliai, įgiję specialybes, kurių trūksta kariuomenei. Šių specialybių sąrašas ministro įsakymu bus patvirtintas kitąmet.
„Tokiu būdu siekiama į kariuomenę pritraukti specialistų, kurie po tarnybos galėtų papildyti aktyvųjį rezervą – ištikus krizei, specialių kompetencijų turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo. Tuo tarpu tarnyba aktyviajame rezerve 2025 m. bus prailginta nuo 10 iki 15 metų“, – sako KAM atstovas.
Įgyvendinus planuojamus pokyčius, Lietuvos kariuomenę iki 2030 m. planuojama gerokai išplėsti ir sustiprinti. Pagal rugsėjį priimtą Vyriausybės nutarimą, iki 2030 m. privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių numatoma padidinti 44 proc. iki 6,45 tūkst., profesinės karo tarnybos karių – 15 proc. iki 15,5 tūkst., į pratybas ir mokymus pašaukiamų rezervo karių – 55 proc. iki 5,9 tūkstančio.
Daugelis gyventojų pritaria pokyčiams
Daugiau nei pusė šalies visuomenės pritaria šiems svarbiausiems karo prievolės sistemos pokyčiams.
Šių metų vasarą ministerijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 51 proc. gyventojų pritaria, kad pilnamečiai jaunuoliai iškart po mokyklos baigimo būtų kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, nesudarant galimybių ją atidėti.
Daugiau nei pusė šalies visuomenės pritaria šiems svarbiausiems karo prievolės sistemos pokyčiams.
Siekdama padidinti visuomenės informavimą, lapkričio-gruodžio mėnesiais ministerija inicijuoja edukacinę kampaniją „Neeiliniai“, kurios metu įvairiomis kūrybinėmis ir informacinėmis priemonėmis jaunuoliai bus skatinami rinktis karo tarnybą bei patirti neeilinį gyvenimo nuotykį. Panašios informacinės kampanijos, siekiant padidinti privalomosios karo tarnybos patrauklumą, bus tęsiamos ir kitąmet, artėjant 2026 m. sausį numatytam karo prievolės reformos startui.
