2021 06 29

Savivaldybės ieško vietų migrantams ir baiminasi dėl saugumo

Daugėjant neteisėtai Lietuvos sieną kertančių migrantų srautui, juos apgyvendinti svarstoma pasienio savivaldybėse. Vienos jų pasigenda centrinės valdžios bendradarbiavimo, kitos sako norinčios padėti, bet baiminasi dėl saugumo užtikrinimo. Švenčionių rajone jau diskutuojama apie dviejų hektarų plotą moduliniams nameliams įrengti, o Šalčininkuose kalbama apie vietas, kuriose laikinai gyveno iš užsienio grįžę ir karantinuotis turėję gyventojai.
Pirmieji migrantai apsigyveno palapinių miestelyje
Pirmieji migrantai apsigyveno palapinių miestelyje / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kalbėdama apie didėjančius neteisėtai Lietuvos sieną kertančių migrantų srautus, ne kartą minėjo, kad ateityje gali prireikti savivaldybių pagalbos juos apgyvendinti.

15min pasidomėjo, kuriose savivaldybėse turėtų būti apgyvendinti migrantai, ar jos turi tam pajėgumų ir kada galėtų įrengti reikiamas patalpas.

Be savivaldybių išsiversti būtų sunku

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis 15min teigė, kad kol kas su savivaldybėmis vyksta tik derinimo darbai, poreikio apgyvendinti migrantus jose reikės tik tada, kai užsipildys VSAT turimos vietos.

Į Lietuvą iš Baltarusijos šiemet iš viso bandė patekti beveik 600 migrantų, dauguma jų – Irako piliečiai, taip pat nemaža dalis – Irano, Sirijos, Baltarusijos piliečių.

Jie apgyvendinami Užsieniečių registravimo centre (URC), pasieniečių mokyklos patalpose, Pabradėje įrengtame palapinių miestelyje bei pasienio užkardoje esančiose patalpose.

Teoriškai, pasak G.Mišučio, vietų dar yra keli šimtai, tačiau praktiškai jas visas panaudoti sudėtinga. Pavyzdžiui, jeigu keturviečiame kambaryje apgyvendinama trijų asmenų šeima, likusioje laisvoje vietoje kitas žmogus nėra įkuriamas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Giedrius Mišutis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Giedrius Mišutis

„Be savivaldybių išsiversti tikrai būtų sunku, jeigu ta situacija tęsis tokiais tempais kaip dabar, <...> bus prieita iki savivaldybių“, – komentavo G.Mišutis ir pridūrė, kad su jomis kalbėtasi dar iki migrantų antplūdžio.

Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama toms savivaldybėms, per kurias dažniausiai migrantai bando kirsti sieną, t. y. Ignalinos, Šalčininkų ir Švenčionų rajonams.

Nerimauja dėl saugumo

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Juzef Rybak15min teigė, kad iškilus ekstremaliajai situacijai, savivaldybė yra pasirengusi bendradarbiauti, tačiau akcentavo, kad „savivaldybės pačios nebus pajėgios išspręsti visų problemų“.

Pasak jo, apgyvendinti migrantams galima būtų naudoti patalpas, kuriose pandemijos metu gyveno iš užsienio grįžę ir izoliuotis turėję žmonės.

Iš viso būtų 90 vietų – Šalčininkų centre esančiame gimnazijos bendrabutyje bei Šalčininkėlių sporto viešbutyje. Kitos papildomos vietos galėtų būti skiriamos Dieveniškėse esančios Žemės ūkio mokyklos bendrabučiuose.

Pasak J.Rybak, joje yra sumažėjęs mokinių skaičius. Dalis patalpų, šiuo metu priklausančių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, jau yra perduotos pasieniečiams.

Tačiau didžiausia problema – saugumas, teigė jis.

„Apsauga ir visų migrantų reguliavimas yra labai sudėtingas klausimas, nes pasieniečiai saugo, kad jie nepatektų į teritoriją, o kas vyksta viduje – nereguliuoja niekas, išskyrus mūsų personalą, dėl to yra daug problemų“, – situaciją komentavo jis.

Šalčininkų sporto bendrabutyje, kaip teigė savivaldybės administracijos direktorius, jau anksčiau buvo apgyvendintas iš Rusijos atvykęs prieglobsčio prašytojas.

Šis gyventojas, J.Rybako teigimu, nuolat skundėsi dėl blogų gyvenimo sąlygų, nors gyveno viešbutyje, o personalui esą teko kviesti ir policiją.

„Be minėtų 90 vietų patalpų migrantams jų nebeturime ir nelabai žinome, kaip palaikysime tvarką bendrabučio viduje, nežiūrint į tai, kad bendruomenėse sukelsime didelę reakciją“, – pažymėjo jis.

VIDEO: Nufilmavo, kaip atrodo prie Užsieniečių registracijos centro statomas palapinių miestelis

Pasak J.Rybako, savivaldybėje taip pat yra kolektyvinei apsaugai, jeigu įvyktų, pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės avarija, skirtų patalpų.

Tai yra mokyklos, kultūros centrai. Tačiau jos skirtos trumpalaikiam, kelių valandų apgyvendinimui, kol gyventojai išgabenami iš rajono, todėl ilgalaikiam migrantų įsikūrimai jos negali būti naudojamos.

Pasigenda valdžios bendradarbiavimo

Ignalinos rajono savivaldybės, ties kuria pastaruoju metu sieną kerta vis daugiau migrantų, meras Justas Rasikas praėjusią savaitę15min teigė pasigendantis centrinės valdžios bendradarbiavimo.

„Kol kas didelių kontaktų tiesiogiai ar su manimi, ar su mūsų visa administracija Vyriausybė nėra užmezgusi, ar tiesiog VRM.

<...> Jeigu nesikreipia kol kas oficialiai į mus arba nerengia bendrų sutarimų, aš manau, kad, matyt, turi geresnius planus, gal mūsų šią dieną dar nereikia“, – svarstė rajono meras.

Tačiau pasirengimas vis tiek vyksta, pabrėžė jis. Ieškoma patalpų, kur galima būtų apgyvendinti migrantus. Viena tokių, prieš keletą metų uždaryta mokykla.

Nuo pat pradžių supratome, kad gali ateiti laikas, kai mes tapsime reikalingi.

„Pažiūrėsime dėl galimybės, ar funkcionuoja dar vandentiekis, ar nėra kažkokių avarijų, kad žmonės turėtų galimybę nusiprausti ir būtų tinkamai priimami, kaip bebūtų, visi jie yra žmonės“ – sakė jis.

Tačiau kiek tiksliai savivaldybės teritorijoje būtų galima apgyvendinti asmenų, pasakyti negalėjo, „tik dabar pradedame ieškoti visų galimybių.“

Jo teigimu, į situaciją žiūrima su nerimu, srautai sieną neteisėtai kertančių migrantų ties Ignalinos rajonu vis didėja.

„Nuo pat pradžių supratome, kad gali ateiti laikas, kai mes tapsime reikalingi“, – sakė J.Rasikas.

Ruošia didelį lauką

Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius 15min teigė praėjusią savaitę susitikęs su VSAT vadu ir aptaręs galimybes, kaip savivaldybė galėtų pagelbėti.

Švenčionių r. jau yra įsikūręs UŽC Pabradėje, todėl papildomai tinkamų patalpų apgyvendinti migrantams turbūt neatsirastų, teigė rajono meras, bet galima būtų skirti teritoriją planuojamiems moduliniams nameliams įrengti.

„Manome, kad tai būtų greičiausias sprendimas ir savivaldybė šioje vietoje galėtų bendradarbiauti. Teko aprodyti galimą, daugiau kaip dviejų hektarų teritoriją. <...> Joje yra ir nuotekų sistemos galimybės, yra šildymo katilinė, šalia taip pat administracinis savivaldybės pastatas“, – detalizavo R.Klipčius.

Esant reikalui, šiame pastate galė būti gaminamas ir tiekiamas maistas, teigė jis. Todėl ateityje žadama suteikti reikiamą pagalbą.

Ruošiami trys planai

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai informavo, kad ateityje planuojama nuomoti specialius namelius, kuriuose galima bus apgyvendinti migrantus atšalus orams.

„Kol kas planuojama atvykėlius iš trečiųjų šalių apgyvendinti vienoje teritorijoje, kad būtų užtikrintas saugumas“, – apie saugumo užtikrinimą komentavo VRM atstovai.

Savivaldybių, ypač pasienio, prisidėjimas esą būtų labai aktualus, jei neteisėtų migrantų srautai didėtų.

Į Ignalinos r. mero kritiką, kad pasigendama bendradarbiavimo, ministerijos atstovai neatsakė. Nedetalizavo ir apie vykdomas derybas su savivaldybėmis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pirmieji migrantai apsigyveno palapinių miestelyje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Pirmieji migrantai apsigyveno palapinių miestelyje

Praėjusią savaitę ministrė A.Bilotaitė teigė, kad yra paruoštas planas, kas būtų daroma, jeigu į Lietuvą per dieną patektų iki 500, 1000 ar 10 tūkst. migrantų.

Jeigu į Lietuvą per parą atvyktų iki 500 nelegalių migrantų, jau būtų išnaudotos visos URC vietos Pabradėje, taip pat pasieniečių mokyklos patalpos, būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas.

„Jeigu būtų iki tūkstančio asmenų per parą, būtų visos anksčiau išvardytos priemonės plius papildomai įrengta stovyklavietė tūkstančiui žmonių. Ir po trijų parų jau būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir matinimas.

Jeigu būtų iki 10 tūkst. asmenų per parą, <...> papildomai būtų reikalingos dvi stovyklavietės pažeidžiamiausių mūsų savivaldybių rajonuose. Po dviejų parų būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas“, – scenarijus pristatė A.Bilotaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis