– Pakalbėkime trumpai apie situaciją, kodėl įvyko šis didžiulis šilumos kainų šuolis?
L.J. Reikėtų pradėti nuo to, kad praėjusieji metai per pastarąjį dešimtmetį buvo patys pigiausi. Tam įtaką darė kuro kainos – tiek dujos buvo savame lygmenyje, tiek ir biokuras, iš kurio šaltuoju metu pagaminame beveik 40 proc. šilumos, kainavo beprotiškai mažai. Taip pat turėjome labai pigaus iš Baltarusijos importuojame biokuro ir tai darė įtaką tikrai mažoms praėjusių metų sąskaitoms. Šiemet, kai sąskaitos padidėjo kone trigubai, o kuro kainos apie šešis kartus – tikrai jaučiame šoką.
Viską lemia kuro kaina – biokuras pabrango kelis kartus, o dujos – daugiau nei septynis kartus. Tai jaučia ne tik Vilnius, ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Tam įtaką daro geopolitinė padėtis tarp Europos, Rusijos ir, savaime aišku, Jungtinių Amerikos Valstijų.
– Didžiausią kainų šuolį patyrė senųjų daugiabučių gyventojai. Sakoma, kad renovacija – vienas iš būdų suvaldyti tokius kainų skirtumus. Ar yra duomenų, kokie kainų skirtumai tarp renovuotų ir renovuotų senųjų daugiabučių?
L.J. Metai iš metų mes kalbame apie tai, kas sudaro sąskaitą, kokie pagrindiniai veiksniai. Galutinė sąskaita yra sandauga – šilumos kainos, šilumos suvartojimo kiekis, kurį nulemia namo energetinis efektyvumas, ir lauko temperatūra. Savaime aišku, kuo šalčiau, tuo didesnė sąskaita.
Vienas iš pagrindinių veiksnių sandaugoje – energijos suvartojimas. Jeigu mes lygintume senos statybos namą, renovuotą ir naujos statybos – tarp pirmojo ir paskutinio energijos suvartojimas gali skirtis iki 3,5 karto, o lyginant renovuotą ir senos statybos namą – kone visada skirtumas mažiausiai dvigubas.
– Kokius sprendimus Vilniaus savivaldybė siūlo šilumos kainų valdymui? Vienas jų, veikiausiai – kompensacijos? Gal galite trumpai pakomentuoti jas?
I.P. Gyventojai, kurie turi mažas pajamas, turi teisę kreiptis dėl būsto šildymo ir karšto vandens kompensacijų. Po naujųjų metų pasikeitė teisinis reguliavimas – padidintas valstybės remiamų pajamų dydis kompensacijoms skaičiuoti. Tai sudaro tikrai palankias sąlygas gyventojams kreiptis dėl kompensacijų. Tiems, kurie anksčiau yra gavę neigiamus atsakymus, galime pasiūlyti pasiskaičiuoti – yra skaičiuoklė, galbūt dabar jau kompensacija būtų suteikta.
Šiemet, kai sąskaitos padidėjo kone trigubai, o kuro kainos apie šešis kartus – tikrai jaučiame šoką.
Paprastai teisę į kompensaciją turi šeimos, jei nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, augina vaikus iki trejų metų, asmenys, kurie gauna senatvės arba neįgalumo pensiją. Taip pat kompensacija priklauso ir tiems, kurie slaugo ar prižiūri kitus asmenis. O dabar, kadangi valstybės remiamų pajamų dydis kompensacijoms skaičiuoti yra padidintas, dėl kompensacijų gali kreiptis ir aukštesnes pajamas turintys žmonės. Pavyzdžiui, žmonės, kurie gauna minimalų ar vidutinį darbo užmokestį – jie tikrai turi teisę ir gali teikti prašymus.
– Ar teisę į kompensaciją turi būstą nuomojantys žmonės?
I.P.: Taip, teisę į kompensaciją turi ir būstų nuomininkai, jeigu jie yra pasirašę rašytinį susitarimą dėl būsto nuomos ir sutartis yra įregistruota Registrų centre.
– Ar galima dėl šildymo kompensacijos kreiptis ir atgaline tvarka, juk sąlygos pasikeitė dabar, o šildymo sezonas prasidėjo anksčiau.
I.P. Teisę į kompensaciją nustatoma nuo mėnesio pirmos dienos, kai įgyjama teisė į šią kompensaciją. Tačiau žmonės, kurie teikė prašymus, pavyzdžiui, sausio mėnesį, gali kreiptis dėl kompensacijos ir už du praėjusius mėnesius.
– Kaip nuo gruodžio išaugo gyventojų susidomėjimas kompensacijomis?
I.P. Tą pokytį mes pajutome jau rugsėjo pabaigoje, kai buvo daug komunikuojama apie būsimą situaciją. Kiekvieną mėnesį nuo spalio iki gruodžio prašymų skaičius augdavo dvigubai. Pavyzdžiui, dabar – per dvi sausio savaites turime iki 6 tūkst. prašymų. tik kompensacijoms gauti, kai paprastai tokius laiku bendrų prašymų – su visomis kitomis išmokomis – skaičius sudarydavo 8–9 tūkst.
– Kiek užtrunka prašymo nagrinėjimas ir kur kreiptis, norint įvertini – priklauso žmogui kompensacija ar ne?
I.P. Teisė į kompensaciją nustatoma per mėnesį. Pateikus prašymą yra įvertinamos sąlygos, atitikimas piniginės socialinės paramos įstatymui ir tada žmogus gauna pranešimą, kad jam yra nustatyta teisė į kompensaciją. Vėliau, jei tai yra centralizuotas būsto šildymas, duomenis perduodame Vilniaus šilumos tinklams, jie apskaičiuoja kompensacijos dydį ir tiek sumažina sąskaitą. Kreiptis dėl kompensacijų Vilniaus gyventojai gali į Vilniaus miesto savivaldybės socialinių išmokų skyrių ar el. būdu per spis.lt sistemą ar teikti prašymus el. paštu, paštu bei telefonu.
– Dar vienas šildymo kainų valdymo sprendimas – atidėjimas. Gal galėtumėte pakomentuoti, kaip veikia ši priemonė?
L.J. Ši priemonė buvo priimta mūsų įmonės iniciatyva, siekiant amortizuoti gyventojų mėnesines išlaidas. Pagrindinis dalykas, ką reikėtų akcentuoti – mes siūlome klientams atidėti dalį ir paskirstyti ją per artėjančius vasaros mėnesius. Formulė labai paprasta – pabrangimas, plius 35 proc. nuo praėjusių metų sąskaitos. Jei praėjusiais metais sąskaita buvo 60 Eur, o šiemet 120 Eur. Vadinasi, įvertinant praėjusių metų sąskaitą ir plius 35 proc., susimokėti reikėtų 81 Eur, o likusi dalis atidedama pasirinktam laikotarpiui – kurį siūlome nuo 1 iki 18 mėn. Šiandien populiariausias atidėjimo laikotarpis yra 6 mėn. Pagal mūsų prognozes, ta suma, kurią žmonės atsidės vasaros mėnesiams svyruos nuo 300 iki 450 Eur, šiuo atveju kalbame apie senos statybos būstą.
