Šios konspiracijos teorijos kūrėjai ją itin artimai susiejo su kita populiaria melagiena – neva vakcinose esantis grafeno oksidas padeda augti, išgyventi ir daugintis tariamai jose esantiems „biorobotams“.
Šiai sąmokslo teorijai „įrodyti“ pateikiamos ekrano nuotraukos, kuriose tariamai rodoma, kaip po mikroskopu priartinus vakciną, jos sudėtyje atrandami šie paslaptingi organizmai.
„Įvairūs šaltiniai jau keletą kartų minėjo apie atvejus, kai dėl skiepijimo žmogaus kūne tiesiogine prasme gimė gyvybė. Kas tai yra? Klausimas atviras“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ grupėse platinamoje žinutėje (kalba netaisyta).
Šiuo vaizdo įrašu pasidalyta iš anoniminės socialinio tinklo „Twitter“ paskyros, pavadinimu „Dr John B.“ šių metų spalio 20 dieną.
Nors ji kuriama taip, kad sudarytų įspūdį, jog informaciją skleidžia medikas ir mokslininkas, tačiau tam nėra jokių įrodymų.
Paskyroje pateikta tik nuoroda į analogišką dezinformaciją skleidžiantį „Telegram“ programėlės kanalą.
Tiek „Twitter“, tiek „Telegram“ paskyrose gausu tikslingai prieš COVID-19 skiepus skleidžiamos informacijos – ji pateikiama taip tendencingai, kad atrodytų, jog pavieniai ir iki galo neištirti susirgimų atvejai yra masiniai ir ištinka visus pasiskiepijusius.
„Daktaras mirtis“
Minėtame įraše „Dr John B.“ dalinasi medžiaga, kurioje aptariama „Pfizer“ skiepo mikroskopinė analizė.
Vartotojas neatskleidžia, iš kur buvo paimti vaizdai, nepateikia jokių mokslinių įrodymų apie šį vakcinų tyrimą.
Tikėtina, kad įrašą „Twitter“ tinkle įkvėpė buvusio mediko iš Švedijos paskleista melagiena apie neva per mikroskopą matomus „biorobotus“.
Šių metų spalio 12 dieną jis pasidalijo 17 minučių trukmės vaizdo įrašu, kuriame tvirtina, neva per mikroskopą pamatęs vakcinoje esančius gyvius. Tai nėra tiesa.
Remiantis Švedijos naujienų pranešimais, Eriko Enby medicinos licencija buvo atšaukta po to, kai 2007 metais du mediko gydomi vėžiu sergantys pacientai mirė išgėrę jo išrašytų fungicidų, žolelių ir vitaminų.
Vaizdo įraše E.Enby savo kompiuterio ekrane demonstruoja vaizdus, kuriuose, jo teigimu, užfiksuotas „Pfizer“ gamintojo vakcinos vaizdas per mikroskopą.
Ekrane matomos judančios dalelės, anot buvusio mediko, yra gyvi mikroorganizmai.
„Manau, kad tai susiję su ligos vystymusi. Manau, kad (dalelės) gali sudygti kūne, o jei taip, jos toliau augs ir turės galimybę nekontroliuojamai gaminti šalutinius produktus“, – įraše kalba E.Enby.
E.Enby įraše teigia, kad paskiepytas asmuo gali sustabdyti gyvų dalelių dygimą vartodamas tam tikrus vitaminus ir maisto papildus.
Vakcinos be gyvių
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau plinta dezinformacija apie įvairias, tariamai pavojingas, vakcinų sudedamąsias dalis.
Tai nėra tiesa. Visų pirma, vakcinų gamintojai jų sudėtį įpareigoti aiškiai pateikti vakcinų informaciniuose lapeliuose.
Šiuo metu Europoje patvirtintos „Pfizer-Biontech“, „Moderna“, „AstraZeneca“, „Janssen“ gamintojų pateikiamuose vakcinų lapeliuose aiškiai nurodoma jų sudėtis ir nei vienoje jų nėra jokių „biorobotų“.
Vakcinų sudėtyje esančios medžiagos nesąveikauja su žmogaus DNR ir nesukelia genetinių pokyčių, nes nepatenka į ląstelės branduolį, kuriame yra DNR.
Kitaip tariant, nėra biologinio mechanizmo, dėl kurio galėtų pasireikšti DNR pažeida ar kokios nors mutacijos.
Skiepijant iRNR pagrindu sukurta vakcina į organizmą patenka iRNR molekulė, kuriai mokslininkai jau yra suteikę „statyboms“ reikalingą informaciją, gautą iš COVID-19 sukeliančio viruso genetinės informacijos.
Po vakcinacijos į žmogaus organizmą patekus SARS-CoV-2 virusui, imuninė sistema atpažįsta jo paviršiaus baltymą, aktyvuojamas imuninis atsakas ir virusas yra sunaikinamas.
Prisiminė grafeno oksidą
Vaizdo įraše, kuriame tvirtinama apie tai, kad vakcinose esą gali būti aptinkami „biorobotai“, kalbama tai, kad jiems augti ir įsitvirtinti neva padeda grafeno oksidas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros docentas dr. Egidijus Griškonis jau anksčiau 15min yra pateikęs paaiškinimą, kad grafeno oksido vakcinų sudėtyje nėra, o grafeno junginiai nėra nauja medžiaga ir dauguma žmonių su ja jau ne kartą susidūrę.
Grafeno ir įvairių kitų anglies nanodarinių susidaro įvairių degimų metu.
Tačiau konkrečiai grafeno oksidas – grynoji medžiaga, yra išgaunama iš natūralaus grafito.
„Pavyzdžiui įkvėpęs dūmų žmogus gauna ne tik grafeno, bet ir anglies nanovamzdelių ir kitų anglies darinių – ten visa puokštė anglies nanodalelių.
Anglies nanovamzdeliai iš esmės yra grafeno lakštai, tik susisukę į vamzdelį, kaip koks vyniotinis“, – vaizdžiai kalbėjo mokslininkas.
Šiuo metu Europoje patvirtintos „Pfizer-Biontech“, „Moderna“, „AstraZeneca“, „Janssen“ gamintojų pateikiamuose vakcinų lapeliuose aiškiai nurodoma, kad grafeno oksido nėra nė vienoje jų.
Be to, E.Griškonis akcentavo, kad tokios koncentracijos grafeno oksido tirpalo, kaip minima melagienose, negalėtų būti, o net daug mažesnės koncentracijos tirpalus ši medžiaga nudažo tamsia spalva, tad, jei jos būtų, vakcinų skystis būtų tamsiai rudos spalvos.
2010 metais už grafeno sukūrimą buvo gauta Nobelio premija, tai ploniausia ir tvirčiausia medžiaga pasaulyje, ji sudaryta iš vieno sluoksnio anglies atomų.
Dėl savo išskirtinių savybių, elektrinio laidumo, skaidrumo, mechaninių savybių grafenas yra labai patraukli medžiaga patiems įvairiausiems taikymams: nuo jutiklių ir alternatyvios energetikos iki biomedicininių taikymų ar filtrų.
Grafeno oksidas ir jo struktūros mažai toksiškos ląstelėms, tačiau vis dar yra prieštaringų pranešimų, todėl grafeno oksidas medicinoje nenaudojamas.
Kirminų „rado“ ant kaukių
Šių metų pradžioje socialiniuose tinkluose buvo platinama daugybė melagienų apie neva ant kaukių ir medicinos priemonių esančius parazitus.
Medicininę kaukę ar COVID-19 testo pagaliuką pakišę po mikroskopu žmonės ten rado judančių siūlelių ir pavadino juos kirminais. Šie „gyviai“ esą sukelia morgelonų ligą, kurią medikai laiko ne odos liga, o psichologine būsena.
Tai yra fantazijos – sintetiniai pluošteliai juda dėl elektrostatinio krūvio ar kvėpuojant judančio oro, o ne dėl to, kad yra gyvi.
Vaizdo įrašai su tokiais pasakojimais jau kurį laiką klajojo socialiniame tinkle „Facebook“.
Kai kuriuose taip pat buvo skleidžiamas melas, esą „kirminai“ ar nanodalelės patenka į smegenis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
