Tokį požiūrių skirtumą parodė „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ vertino studentų ir studentų tėvų nuomonę dėl studentų pragyvenimo finansavimo.
35 proc. studentų mano, jog minimaliam pragyvenimui jiems pakaktų 300-500 Lt per mėnesį, 27 proc. jaunuolių teigia, kad mažiausiai jiems reikėtų iki 700 Lt, o 20 proc. – iki 1000 Lt per mėnesį. Tėvai minimalią ribą įsivaizduoja šiek tiek aukščiau: 27 proc. kaip minimalią sumą įvardino 300-500 Lt, 25 proc. – iki 700 Lt ir 25 proc. – iki 1000 Lt.
Pragyvenimą savęs nevaržant tiek studentai (34 proc.), tiek tėvai (34 proc.) apibrėžė 1001-1500 Lt ribose.
Vertindami lėšų poreikį normaliam pragyvenimui, studentai nurodė kiek didesnes sumas nei tėvai. Daugiausiai jaunuolių (39 proc.) teigė, kad patogiai jaustųsi gaudami 701-1000 Lt, tuo tarpu tėvai (38 proc.) manė, kad studentui turėtų užtekti 501-700 Lt per mėnesį.
Pragyvenimą savęs nevaržant tiek studentai (34 proc.), tiek tėvai (34 proc.) apibrėžė 1001-1500 Lt ribose. Vis dėlto tėvai dvigubai dažniau nei studentai nurodė sumą iki 1000 Lt, tuo tarpu studentai beveik tris kartus dažniau nurodė 2000-3000 Lt per mėnesį sumą.
Studento išlaikymas – išbandymas šeimos biudžetui
Vilniuje studijuojančio Luko mama gyvena Šiauliuose. Ji pasakoja, kad išlaikyti studentą šiais laikais tikrai brangu, nes išlaidos ypač padidėja, kai atžala išvažiuoja studijuoti į kitą miestą.
Studento išlaikymas yra nemenka finansinė našta visai šeimai, ir taupyti būna priversti ne tik patys jaunuoliai, bet ir jų tėvai.
„Tenka duoti pinigų ne tik kasdieniams poreikiams, bet ir buto nuomai, kelionėms, įvairioms kitoms reikmėms. Tam per mėnesį skiriame iki tūkstančio litų. Su vyru gauname vidutinius atlyginimus, todėl nuolat paimti tokią sumą pinigų iš šeimos biudžeto yra nelengva, turime apriboti savo norus ir poreikius. Jeigu dar reikėtų mokėti už mokslą, nežinia ar įstengtume“, – kalba moteris.
„Studento išlaikymas yra nemenka finansinė našta visai šeimai, ir taupyti būna priversti ne tik patys jaunuoliai, bet ir jų tėvai. Tokius reikšmingus gyvenimo etapus svarbu apgalvoti ir planuoti iš anksto. Yra įvairių taupymo būdų – pavyzdžiui, kaupiamasis vaiko draudimas, kuris padeda nedidelėmis sumomis, nuosekliai taupyti lėšas mokslams. Tačiau ne visi tėvai žino ir renkasi tokį kaupimo būdą“, – kalba „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius.
Realios studentų mėnesio išlaidos – apie 600 Lt
Patys studentai sako, kad tikrai „nesitaško“ pinigais, bet ir nejaučia didelio stygiaus. Vilniaus kolegijos trečiakursė Ineta Martusevičiūtė skaičiuoja, kad pragyvenimui Vilniuje per mėnesį išleidžia apie 600 Lt ir sako nejaučianti, jog stipriai taupo. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuojantis Vytautas Grigaravičius teigia, kad išleidžia apie 550 Lt per mėnesį ir tokį biudžetą vertina kaip svyruojantį tarp kuklaus ir normalaus pragyvenimo. Tiesa, tėvai jiems padeda ne tik pinigais, bet ir įdeda maisto produktų, nuperka reikalingų daiktų.
Tačiau faktas, kad esant reikalui akademinis jaunimas gebėtų labiau „susispausti” rodo, kad mūsų studentai dar tikrai nėra išlepę ir vardan mokslų būtų linkę iškęsti laikiną nepriteklių.
Merginos biudžete 60 proc. išlaidų tenka būstui ir maistui, vaikinas maistui ir būstui išleidžia 40 proc. biudžeto. Pramogoms abu studentai išleidžia iki ketvirtadalio biudžeto: 20-25 proc. Likusi finansų dalis atitenka transportui, mokymosi priemonėms, kitoms reikmėms. Studentai teigia, kad turint tokį nedidelį biudžetą sunkiausia yra nors kiek susitaupyti. Taip pat nemažas iššūkis yra būsto klausimas. Bendrabučio nuoma kainuoja palyginus nedaug, bet sąlygos ten – ne pačios geriausios: trūksta tvarkos, triukšmas, ankšta. Tačiau atskiro buto nuomai reikėtų gerokai daugiau lėšų.
„Nenuostabu, kad studentai įvardija didesnius gero gyvenimo kaštus nei jų tėvai ar globėjai. Tačiau faktas, kad esant reikalui akademinis jaunimas gebėtų labiau „susispausti” rodo, kad mūsų studentai dar tikrai nėra išlepę ir vardan mokslų būtų linkę iškęsti laikiną nepriteklių“, – rezultatus komentuoja „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
„Spinter tyrimai“ tyrimą atliko 2014 metų rugpjūčio 25-31 dienomis, buvo apklausti 307 pirmo-antro kurso studentai ir 302 tėvai, turintys studijuojančių vaikų.
