Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete trečiadienį buvo surengta diskusija, kurioje aptartos didžiausios sveikatos sistemos spragos bei poreikiai ruošiantis didesnio masto nelaimėms ar karo atvejui, besimokant ir iš Ukrainos pamokų.
Parlamentarai išklausė mediko, dirbusio Ukrainos, Afganistano ir Irako priešakinėse linijose, patirties, taip pat – 15min tyrimų žurnalisto atliktos analizės apie sveikatos sistemos pasirengimą įžvalgų.
SAM atstovas posėdyje teigė kritiką girdintis ir užtikrino, kad jau ketvirtadienį Vyriausybėje bus tariamasi dėl papildomų priemonių įsigijimų.
Brangiai sumokėsime – arba mokymais, arba pacientų gyvybėmis
Karas Ukrainoje, Kauno klinikų skubios pagalbos gydytojo Nedo Jasinsko manymu, sudaro galimybę mokytis iš ukrainiečių klaidų ir keliauti laiko mašina.
„Tai iš esmės laiko mašina. Pirmosiomis karo dienomis gali pamatyti, kas vyks pas mus. Dėl to, kad priešas, kuris realus, tas pats, mūsų ir Ukrainos medicininis mentalitetas irgi panašus, tas pats pasirengimo ignoravimo lygis, Lietuvoje gal net didesnis, nes mes dar gyvename tam tikroje iliuzijoje“, – kalbėjo jau ne kartą Ukrainoje pagalbą sunkiai sužeistiesiems teikęs medikas. Rusijos užpultoje šalyje jis atsidūrė jau pirmąją karo savaitę.
N.Jasinskas NSGK posėdyje dalijosi praktine patirtimi, pranešimą iliustruodamas ir pacientų traumų ar savadarbių pagalbos priemonių nuotraukomis.
Vienoje iš nuotraukų gydytojas parlamentarams parodė žuvusio kolegos mediko sužalojimus kaklo bei krūtinės srityje. Anot N.Jasinsko, tokios situacijos įrodo, kad pagalbą teikiantys medikai turi būti aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis – šalmais, šarvinėmis liemenėmis ir dujokaukėmis.
Anesteziologo specialybę turįs medikas anksčiau yra dirbęs Irake bei Afganistane ir iš savo praktinės patirties pabrėžė būtinybę rengti specialius priemonių rinkinius medikams – tuomet profesionalai gali būti lankstesni, lengviau prisitaikyti prie sudėtingų darbo sąlygų.
„Bandai taikyti gerą mediciną blogoje vietoje“, – pasakojo N.Jasinskas.
Karas Ukrainoje, anot jo, atskleidė, kad skirtingo pavaldumo įstaigos nesidalina informacija ar skirtingais kiekiais sukauptomis priemonėmis, nežino situacijos, esančios už ligoninės sienų, ligoninės patiria sudėtingų tiekimo problemų, nes, pavyzdžiui, atsakingas darbuotojas neatvyksta į darbą, o algoritmų, kaip valdyti tokias situacijas, nebuvo paruošta.
Anot mediko, būtinos pagalbos būtų sulaukę kur kas daugiau sužeistųjų Ukrainoje, jei sveikatos sistema tam būtų geriau pasiruošusi.
„Žmonės svarbesni nei daiktai, bet žmones reikia išmokyti. Kai įvyks karas, galima tai daryti. Bet tai neįvyksta kažkaip. Kažkuo reikia susimokėti. Arba labai brangiai susimokėsime mokymais, arba brangiai susimokėsime pacientais. Aš mačiau, kaip ukrainiečiai brangiai moka savo žmonėmis, pacientais, nenorėčiau, kad šitai būtų Lietuvoje. Dar yra laiko, kad galėtume šitai pakeisti“, – kalbėjo N.Jasinskas.
Anot jo, svarstant apie sveikatos sistemos pasirengimą karo ar ekstremalių situacijų atveju, itin svarbu numatyti, kad medikus pasiektų informacija realiu laiku, kad būtų aiškus vadovavimas, protokolai, numatytos priemonės.
Taip pat būtini – realūs, o ne „feikiniai“ mokymai.
„Visi mokymai yra feikiniai. (...) Jei norime feikinių mokymų, turėsime feikinį rezultatą ir būsime patys sau patenkinti, bet pasiruošimo jokio nebus“, – pabrėžė N.Jasinskas.
Analizė atskleidė: pasiruošę tik popieriuje, grėstų chaosas
15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas parengė straipsnių ciklą „Atsainumo kaina“, kuriame yra analizuojamas Lietuvos sveikatos sistemos pasiruošimas ekstremalioms situacijoms. Surinkti duomenys ir kelios dešimtys kalbintų įstaigų, organizacijų atstovų, medikų pripažino, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms itin menkas, stinga atsakingų institucijų dėmesio, valdymo, finansavimo.
„Teko susidurti su tuo, kad medicinos sistemoje dirbantys žmonės labai bijo kalbėti, didžioji dalis sutiko kalbėti tik anonimiškai, nes mano, jog jų kritiškas požiūris į ministerijos veiksmus gali sumažinti įstaigoms finansavimus. Pati SAM ignoravo mano klausimus, į juos buvo atsakyta labai formaliu būdu tik po 3–4 savaičių“, – pasakojo žurnalistas.
Daugelis kalbintų pašnekovų pripažino, kad beveik nėra kontroliuojama, kaip sveikatos įstaigos ruošiasi ekstremalioms situacijoms, tam skirtos pratybos dažniausiai būna tik formalios, ataskaitoms užpildyti, o ne realioms problemoms išsigryninti.
Sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojai nežino, kokios priemonės ir atsargos yra Valstybės medicinos rezerve, ir kokios pagalbos galėtų tikėtis prasidėjus ekstremaliam įvykiui.
O, pavyzdžiui, sutrikus centriniam šildymui daugumos medicinos įstaigų veikla sustotų. Nutrūkus centriniam vandens tiekimui nebeveiktų ir kanalizacija, o geriamojo vandens minimalias atsargas darbuotojams ir pacientams užtikrintų tik dalis gydymo įstaigų. Įstaigos neturi alternatyvaus ryšio – sutrikus GSM ryšiui daugumos medicinos įstaigų veikla sustotų arba būtų palaikoma labai minimaliai.
SAM: mes girdime
„Mes tikrai girdim, kas yra sakoma. Kaip tik dabar vyksta pasitarimas ministerijoje, rytoj Vyriausybėje. Dėl tų dalykų, kurie buvo paminėti – generatorių, kuro, ryšio priemonių. Yra surinkta informacija, kokia dabar yra situacija, ir rytoj bus posėdis dėl papildomų poreikių“, – komitete trečiadienį sakė SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
Anot jo, svarstomos ir medicinos priemonių rezervo galimos pertvarkos.
„Kalbant apie rezervus – svarstome apie rezervų decentralizaciją, lokacijų pakeitimą ir rezervo atnaujinimus.
Šiuo metu vyksta elektroninės ESVI sistemos pirkimas, tai yra ekstremalių situacijų informacinio valdymo sistema, kurios pagalba realiu laiku bus galima žinoti, kokia įstaiga kokias priemones turi“, – tikino SAM atstovas.
