Skaičiai – ne Lietuvos naudai
Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Dainius Kepenis, praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje kritikuodamas Lietuvos pasirinktas priemones koronaviruso infekcijai valdyti, siūlė atkreipti dėmesį į situaciją šioje Skandinavijos šalyje.
Anot jo, anksčiau švedų rezultatais baisėjomės, dabar – žavimės, nors vakcinacija abiejose šalyse, kaip ir daugelyje Europos valstybių, prasidėjo tuo pačiu metu – metų sandūroje.
„Iki vakcinacijos Švedijoje mirė beveik 10 tūkst. gyventojų, po vakcinacijos – kone du kartus mažiau, – aiškino parlamentaras. – Lietuvoje iki vakcinacijos mirė 1 600 ir keli žmonės, o prasidėjus vakcinacijai iki šios dienos turime kraupų skaičių – jau 4 800.
Vadinasi, tris kartus daugiau Lietuvoje mirė gyventojų, prasidėjus vakcinacijai. Švedijoje du kartus sumažėjo, pas mus tris kartus padaugėjo, tai skiriasi šešiais kartais dvi šalys.“
Kaip tik tuo metu, kai Lietuvoje prasidėjo vakcinavimas nuo COVID-19, buvo pranešta apie rekordinį mirusiųjų nuo šios ligos skaičių – net 78. Tiesa, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai patikslino, kad ne visi šių žmonių gyvybės užgeso tą pačią parą.
Tą dieną buvo paskelbta, kad infekcija pareikalavo 1 347 gyvybių, tad kiek mažiau, nei minėjo D.Kepenis.
Iki šiol COVID-19 kaip pagrindinė mirties priežastis buvo nurodyta 6 578 atvejais, tad skirtumas – kiek didesnis (apie 5,2 tūkst.).
Švedijoje iki tos pačios gruodžio 28-osios, kaip nurodyta tinklalapyje worldometers.info, buvo mirę 9 544 žmonės. Šiuo metu mirusiųjų priskaičiuojama jau daugiau nei 15 tūkst.
Tad parlamentaro nurodytos proporcijos bent jau Švedijoje atitinka statistiką, o Lietuvoje yra dar labiau mūsų šalies nenaudai. Mirčių kreivė Švedijoje jau pavirto į kone horizontalią tiesę.
Bet ar viską galima paaiškinti vien liberalių bei griežtų ribojimų priešprieša ir ar viskas, kas vyko anapus Baltijos jūros, verta pagyrų?
Virusu „pasidalino“ su kaimynais
Švedijos COVID-19 suvaldymo strategija padėjo infekcijai išplisti į kitas šalis. Taip paskelbė mokslininkai iš Upsalos universiteto, su kolegomis iš kitų šalių išnagrinėję 71 tūkst. pacientų mėginius.
Jų analizė, pristatyta žurnale „Eurosurveillance“, padėjo tyrėjams atsekti viruso plitimo iš Švedijos pas kaimynus kelią. Bent keliais šimtais atvejų buvo nustatytos užsikrėtimų grandinės, kurios prasidėjo šioje valstybėje ir kirto kitų šalių sienas.
