„Pradėsime nuo medikų, kurie irgi tam tikrą populiacijos dalį atspindi ir kuriems yra aktualiau tiesiog pasiskiepyti (...). Pažiūrėsime ten, iš to bus galima orientuotis, kokia yra likusios visuomenės būklė, kalbant apie imunitetą, ir tada galėsime planuotis, kiek tų vakcinų reikia ar nereikia nusipirkti“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo A.Veryga.
Jis pripažįsta, kad net ir prieš kelis dešimtmečius skiepijęsi žmonės gali nebeturėti imuniteto. Ukraina skelbia, kad tymais užsikrėtė 30 tūkst. žmonių – anot A.Verygos, šioje šalyje stebimas protrūkis būtent suaugusių pasiskiepijusių žmonių grupėje, svarstoma, kad jiems skirta vakcina galėjo būti neefektyvi, pažeistos jos laikymo sąlygos.
A.Veryga kartu ragina žmones nepanikuoti ir primena, kad skiepytis pirmiausia reikėtų rizikos grupėms.
Ministras pripažįsta, kad jei pasiskiepyti norėtų didžioji populiacijos dalis, to nepavyktų padaryti net ir už pinigus, nes vakcinas reikia užsakyti iš anksto – jų poreikis šiuo metu išaugo visame regione, o kiekiai yra riboti.
„Raginčiau šiuo metu nepanikuoti ir nebėgioti. Žinoma, gerai būtų išsitirti ir sužinoti, ar turime, ar neturime imunitetą, bet supraskime: net jei išsitirtumėme ir norėtumėme visi pasiskiepyti, vakcinų turime tiems, kam labiausiai reikia: vaikams ir tiems, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais tymais“, – sakė A.Veryga.
„Jei didžioji dalis žmonių šiandien norėtų pasiskiepyti, tokios fizinės galimybės nebūtų“, – pripažino jis.
Anot ministro, vakcinų teoriškai būtų galima skolintis iš kaimyninių valstybių, tačiau kol kas tokio poreikio nėra.
Blogiausia situacija, pasak jo, yra Kauno rajone, nes ten yra mažiausiai pasiskiepijusių žmonių – A.Veryga planuoja aptarti tai su Kauno miesto ir rajono savivaldybių vadovais.
Ministras taip pat ragina nepasiduoti spekuliacijoms apie skiepų žalą.
Jis skeptiškai vertina svarstymus taikyti priverstinius skiepus. Anot sveikatos apsaugos ministro, tai bandė padaryti jo pirmtakas Vytenis Andriukaitis, tačiau teismas tam užkirto kelią.
Be to, anot jo, prieš skiepus nusiteikusi bendruomenės dalis ėmė steigti uždarus vaikų darželius, o tai paaštrino problemą ir sukėlė dar didesnį pavoju plisti infekcijai.
Ministras taip pat ragina nepasiduoti spekuliacijoms apie skiepų žalą.
A.Veryga taip pat nepritaria svarstymams, kad nesutikę skiepytis ir susirgę asmenys turėtų patys sumokėti už gydymą, nes tokiu atveju „didžioji dalis liktų negydyti ir liktų numirti be pagalbos“.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo šių metų sausio iki kovo 20-osios Lietuvoje užregistruoti per 200 tymų atvejų, didžioji dalis jų – Kauno apskrityje. Tuo metu pernai per visus metus Lietuvoje šia liga susirgo 30 žmonių.
