„Dabar, kai artėjame prie masinės vakcinacijos, reikėtų supaprastinti šituos dalykus dėl mūsų pacientų greitesnio paskiepijimo ir dėl šeimos klinikų bei skiepijančių medikų darbo pagerinimo“, – siūlė jis, skaitydamas pranešimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų surengtoje konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“.
Skambindavo iki einant miegoti
Kaip konferencijoje pasakojo L.Valius, per karantiną klinikos darbuotojai patyrė trigubai didesnį krūvį su tuo pačiu ar net mažesniu apmokėjimu, nes gerokai suretėjo pacientų apsilankymai, rečiau buvo naudojamasi skatinamosiomis profilaktinėmis programomis.
40 proc. darbo esą sudarė nuotolinės konsultacijos – ši statistika gauta, kai tokios konsultacijos buvo registruojamos.
„Tų nuotolinių konsultacijų būdavo ne viena, kuri buvo registruojama, jos apaugdavo dar kokius 3–4 kartus. Telefonas netildavo. Jei pacientas turėdavo asmeninį telefono numerį, jis netildavo iki vėlyvo vakaro, iki einant miegoti“, – prisiminė pranešėjas.
Tokiomis sąlygomis prasidėjo skiepijimas nuo COVID-19. Buvo laikomasi idėjos, kad tai turėtų daryti šeimos gydytojas – artimiausias medikas.
„Natūralu, kad, jei pacientas skiepijamas gripo, erkinio encefalito ar kitomis vakcinomis Šeimos medicinos klinikoje, kodėl negalime ir neprivalome patys skiepyti tuos pačius pacientus?
Ministerija pradžioje turbūt to argumento neišgirdo, tačiau po to sekė kitas argumentas – Kauno klinikos ir saugo „Pfizer“ vakciną. Šalčio grandinės mes jokiu būdu nepažeidžiame, perveždami tuneliu iš vieno padalinio į kitą.
Išsikovojome teisę skiepyti. Aišku, tai yra papildomas darbas, bet, manau, tai yra ir mūsų pareiga – pasirūpinti savo pacientais.“
Registravimas buvo nelengvas
Ruošiantis pradėti skiepyti vyriausius gyventojus, per savaitę buvo sudarytas 80 ir daugiau metų sulaukusių asmenų, prisiregistravusiųjų Šeimos medicinos klinikoje, sąrašas.
Savaitę gydytojai, slaugytojos ir registratorės skambino pacientams, kviesdami vakcinacijai pagal fiksuotą grafiką – kas 10 minčių. Jis buvo sudarytas 2 savaitėms į priekį.
Telefonu bendraudami su šiais žmonėmis, klinikos darbuotojai susidūrė su didžiausiais sunkumais: dėl senyvo amžiaus ar įvairių ligų jie jau neprigirdi ar prastai mato, negali užsirašyti reikiamos informacijos, painioja datas ar laikus ir panašiai.
Vieną pacientą priregistruoti užtrukdavo mažiausiai 5 minutes.
Registracijai, priėmimui ir stebėsenai buvo sudarytos 3 komandos po 2–3 narius (šiame procese aktyviai dalyvavo ir savanoriai – studentai, rezidentai).
Skiepijo 2 komandos po 2 narius (ne vien slaugytojos – skiepyti išmoko ir rezidentai).
Šeimos medicinos klinika savo vyriausius pacientus pradėjo skiepyti vasario 22 d. Bent 80 metų sulaukusių žmonių čia prisiregistravę daugiau kaip 800.
Anot L.Valiaus, per tris savaites pirmu skiepu buvo paskiepyti visi sutikusieji – 89 proc. iš kviestų asmenų.
Atsisakiusieji nurodė panašias priežastis: visai neketina skiepytis, norėtų pagalvoti, pasitarti su artimaisiais ir apsispręsti vėliau (jiems darbuotojai perskambindavo po kelių dienų ir klausdavo, ar nepersigalvojo), norėtų pavėlinti skiepą, kad jo sukurtas imunitetas nebūtų išnykęs kitą rudens sezoną.
Pastaroji priežastis tapo bene svarbiausia atsisakant skiepytis, pradėjus registruoti jaunesnius žmones.
Neatvyko vos 1–2 proc. ir dėl objektyvių priežasčių
Skiepytis atvyko 98–99 proc. iš užregistruotų pacientų.
Pagrindinės neatvykimo priežastys – ne pasikeitusi nuomonė dėl vakcinų, o sveikatos būklė ar transporto problemos.
„Jei registruodavome 200–300 žmonių, iš 200 neatvykdavo du, iš 300 – kartais du, kartais trys, kartais keturi“, – skaičiavo pranešėjas.
Jaunesnių asmenų grupėse skiepytis sutiko tik keletu procentinių punktų mažiau. Tai esą rodo, kad šeimos gydytoju pasitikima.
„Toks aukštas procentas – dėl to, kad skiepijame Šeimos klinikoje, savo pacientus pas save, o ne, kaip pradėjo skiepyti Kaune – pašte, Ledo arenoje… – kalbėjo L.Valius. – Teko girdėti prieš savaitę, kad registruotų ten neatvyksta 30 proc.
Labai svarbu, kad skiepijimas, procedūros, sveikatinimas vyktų gimtojoje klinikoje, o ne kažkur geležinkelio stotyje ar panašiai.“
Šeimos medicinos klinikoje per 2 mėnesius priartėta prie 60 metų sulaukusių pacientų – juos planuota kviesti šią savaitę.
Jaunėjant skiepijamiems asmenims buvo galima suintensyvinti procesą – registruoti nebe kas 10 min., o perpus dažniau. Laiką planuojama dar sutrumpinti iki 4 min.
Iš pradžių buvo paskiepijama po 180–200 žmonių per dieną, sutrumpinus laiko intervalą šis skaičius išaugo iki 400. Skiepijant kas 4 min., tikimasi ir 500 asmenų.
Klinikoje registruota apie 13 tūkst. gyventojų. Mažiau nei per 2 mėn. pirma doze buvo paskiepyti maždaug 3,4 tūkst., abiem – 2 350 žmonių.
Taigi 5 750 (maždaug 44 proc.) jau yra gavę nors vieną skiepo dozę. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos mastu šis rodiklis siekia apie 21 proc.
Siūlo tik du prioritetų srautus
L.Valiaus įsitikinimu, skiepijimo procesą trikdo ribotas ir nestabilus vakcinos tiekimas. Taip nutikus prieš keletą savaičių, atsirado daug papildomo darbo ir sulaukta neigiamų emocijų iš pacientų. Darbuotojams teko skambinti šiems ir keisti registracijos laiką.
Tuo pačiu atsirado pacientų srautų reguliavimo problemų – skiepo laiką atidėjus 3–4 dienoms, kai jau anksčiau buvo užregistruoti kiti asmenys, vienu metu susirinkdavo daugiau žmonių ir imdavo būriuotis, o pandemijos metu tai nėra saugu.
Dar viena klinikos vadovo nurodyta problema – besikeičiantis, chaotiškas prioritetinių vakcinacijos grupių sudarymas.
„Nežinau, kas jas ten daro, bet daro tie, kurie neįsivaizduoja, nesuvokia, kas yra skiepijimas. Skiepijimas nėra vien adatos įdūrimas. Skiepijimas yra sudėtingas logistinis procesas. Ir tuos makalus darydami, manau, jie ne padeda skiepijimo procesui ir tempui, o stabdo“, – kritikavo jis.
Praktikoje esą sunkiai įgyvendinamas ir pacientų atrinkimas pagal ligų grupes (pagal Tarptautinius ligų kodus).
„Kas jas sudarė? Turbūt irgi žmogus, kuris neįsivaizduoja, kaip atrinkti tokius pacientus.
Kiekvieną savo pacientą gydytojas turi žiūrėti, jungtis prie ESPBI ir žiūrėti, ieškoti, ar atitinka jo ligos kodas. Suradęs turi aiškintis, ar jau paskiepytas, ar dar ne.
Tai yra stabdis arba nesaugumas. Jei sugalvotų ministerija ar kita organizacija patikrinti, galėtų rasti klaidų, kaip buvo paskiepytas žmogus su lėtine liga, bet neatitiko koks nors kodo papunktis.“
Remdamasis savo ir kolegų patirtimi, jos vadovas siūlo vakcinavimą perduoti šeimos medicinos klinikoms – tai esą būtų reikšmingai efektyviau:
„Mes užtikrintume spartesnį skiepijimą ir didesnį gyventojų įtraukimą, gyventojų pozityvų požiūrį į skiepijimą.
Tiems, kurie kuria prioritetinius sąrašus – kitą savaitę turbūt vėl pamatysime kokių nors naujų naujienų: vakcinacijos prioritetus skirstyti tik į du srautus: pagal amžiaus grupes (nuo vyresnio žemyn) ir turinčius lėtines ligas. Visas, o ne skirstyti. Aišku, jei labai prioritetizuojama, galima išskirti pacientus po transplantacijų, onkologinius, bet jie jau paskiepyti.“
