15min apie COVID-19 pasekmes – ne tik fizines, bet ir psichologines – kalbėjosi su keturiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojais – COVID-19 Antrojo skyriaus vadove dr. Neringa Vaguliene, Laboratorinės medicinos klinikos vadove prof. Astra Vitkauskiene, Reabilitacijos klinikos vadovu prof. Raimondu Kubiliumi ir Anesteziologijos klinikos vadovu prof. dr. Andriumi Macu.
Net nejaučiant simptomų kūnas serga
Lietuvoje COVID-19 užsikrėtė jau daugiau nei 180 tūkst. žmonių, per 130 tūkst. laikomi pasveikusiais.
Žiniasklaida, įvairios institucijos informaciją apie šį susirgimą skelbia jau gerus metus, bet vis tiek nuolat pasirodo kas nors naujo.
Atrodo, jį iki šiol sunku apibrėžti trumpai ir tiksliai.
„Tai – liga chameleonas. Žinome jos sukėlėją, vis geriau suprantame ligos vystymosi mechanizmus, tačiau klinikinė išraiška labai skiriasi, – pažymėjo A.Macas. – Nors žinome, kad dominuoja kvėpavimo sistemos pažeidimai, kiek rečiau – virškinimo sistemos pažaida, tačiau jau matome, kad ir kitos mūsų organizmo sistemos gali būti pažeistos. Net ligos trukmė – vienam žmogui labai trumpalaikis dienos ar dviejų negalavimas, o kitiems net 17–20 dienų trunkantis sunkus susirgimas.“
Štai gruodį COVID-19 nusinešė vos 27 metų vaikino gyvybę – tai buvo jauniausia ligos auka.
Gydytojų teigimu, šis pacientas buvo ne tik jaunas, bet ir be gretutinių patologijų, iki tol neprašęs medikų pagalbos.
Anot profesoriaus, ligos eigą – bus lengva, vidutinė ar sunki – lemia daug veiksnių.
Tai – ne tik amžius, gretutinės ligos ir jų sunkumas, bet ir žmogaus fizinė būklė, antsvoris, imuninės sistemos, net genetiniai ypatumai.
„Čia ir atsakymas, kodėl net ir sveikas žmogus gali sirgti labai sunkiai“, – apibendrino pašnekovas.
