130 – mažiausiai tiek gegužę nuo COVID-19 mirė žmonių, kurie dėl savo amžiaus jau galėjo pasiskiepyti nuo šios ligos.
Jau vakcinuota daugiau nei 32 proc. šalies gyventojų, tačiau net 86 proc. pastarosiomis savaitėmis ligos pakirstų žmonių buvo visai neskiepyti.
Tie patys paskaičiavimai rodo, kad 8 proc. mirusiųjų nuo koronaviruso buvo pasiskiepiję jau du kartus arba kartą, bet po skiepo jau buvo praėjusios daugiau nei 4 savaitės.
Specialistai tai aiškina ne menku vakcinų efektyvumu, o tuo, kad vyresnio amžiaus žmones galėjo įveikti ne vien COVID-19, bet ir gretutinės ligos, bendras prastesnis organizmo atsparumas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad jokia vakcina visiškai neapsaugo net nuo liūdniausios pabaigos.
Be to, užsikrėsti žmonės galėjo arba prieš pat skiepą ir to nežinojo, arba netrukus po jo, kai imunitetas dar nebuvo susidaręs.
Mirusiųjų be skiepo – 10 kartų daugiau
Vyriausybės kanceliarija šią savaitę paskelbė, kad nuo balandžio 1-osios 86 proc. mirusiųjų nuo COVID-19 nebuvo pasiskiepiję, nors didžiausios rizikos – sulaukusių 65 metų ir vyresnių – grupėje bent dalinį imunitetą turi jau du trečdaliai asmenų.
Dar 6 proc. žmonių mirė praėjus mažiau nei 4 savaitėms nuo pirmo skiepo.
Kitaip tariant, daugiau nei 90 proc. mirusiųjų sudarė asmenys, kurie greičiausiai neturėjo imuniteto virusui.
Mirusiųjų amžiaus struktūra lieka iš esmės nepakitusi – 80 proc. atvejų sudaro 65+ amžiaus grupės asmenų mirtys, tad šios visuomenės dalies imunizacija išlieka vienu esminių veiksnių mažinant mirčių nuo viruso skaičių.
Žiniasklaidoje paskelbus šiuos duomenis ir juos ėmus aptarinėti socialiniuose tinkluose, daugelis labiau kreipė dėmesį ne į didelę nepasiskiepijusių mirusiųjų dalį, bet į 8 proc., kurie mirė net po dviejų vakcinos dozių ar po pirmos praėjus daugiau nei mėnesiui, kai, tam tikras imunitetas jau galėjo būti susiformavęs.
Žiūrint labai grubiai, vakcinų suteikiama apsauga nuo mirties greičiausiai bus per 90 proc.
Ataskaitą parengęs Vyriausybės kanceliarijos vyresnysis patarėjas Aistis Šimaitis pabrėžė, kad ši statistika rodo ne vakcinų efektyvumą, tik faktinius mirusiųjų skaičius.
Iš jų akivaizdu, kad daugiau nei dešimtkart daugiau žmonių mirė negavę nė vieno skiepo, nors didžiausios rizikos grupėms pagal amžių priklausančių žmonių imunizacijos lygis viršija 60 proc.
„Tad, žiūrint labai grubiai, vakcinų suteikiama apsauga nuo mirties greičiausiai bus per 90 proc.“, – portalui 15min paaiškino jis.
Vyresniems susidaro silpnesnis imunitetas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. dr. Leono Valiaus tokia statistika nenustebino.
Tikslesnes išvadas, anot jo, galima daryti žinant „mirčių profilį“.
Pavyzdžiui, nepasiskiepiję žmonės galėjo turėti gretutinių ligų, tarkime, sunkią onkologiją, inkstų ar širdies nepakankamumą.
Pasakymas, kad jie prarado šansą pasiskiepyti ir išsikapstyti, esą būtų „plokščias“.
Tokių sveikatos bėdų turintys žmonės galėjo mirti ir nuo kitos virusinės ligos.
„Jų balansas yra labai trapus, kokia nors superinfekcija gali juos nuvaryti į kapus kur kas greičiau nei subalansuotos sveikatos žmones, – portalui 15min teigė medikas. – Vienareikšmiškai reikia matyti mirčių profilį – kiek yra mirę su kokiomis gretutinėmis ligomis, nuo ko mirė?
Gal žmogus turėjo kvėpavimo nepakankamumą, gal sirgo sunkia lėtine obstrukcine plaučių liga? Tada bet kokia infekcijukė, nebūtinai sunki infekcija, bet kas gali baigtis liūdnai.“
Tačiau, prof. L.Valiaus teigimu, skiepytis priežasčių vis tiek yra, visų pirma – dėl paties žmogaus sveikatos būklės.
Pašnekovas tikino, kad ir vyresni LSMU Kauno klinikų Šeimos klinikos pacientai skiepijosi noriai.
Čia registruota apie 13 tūkst. gyventojų, jau paskiepyta daugiau nei 8 tūkstančiai.
„Iš vyresnio amžiaus žmonių niekas nenumirė, niekas nesusirgo. Jų šalutinės reakcijos į skiepą net lengvesnės nei jaunesnių. Paskaudėdavo ranką, tuo ir baigdavosi. Jaunesnių yra ir sukarščiavusių, ir blogai besijautusių. Tai yra saugu ir vyresnio amžiaus žmonėms jokių rimtesnių simptomų nesukelia.
Vis tiek tai yra tam tikra apsauga, nors šiokia tokia garantija. Manau, kad vyresnio amžiaus žmonės nori gyventi, kaip ir jaunesni. Jie mielai eina (skiepytis). Kai tik pradėjome nuo 85+ amžiaus pacientų, paskiepijome kokius 90 proc. savo apylinkės žmonių. Jie noriai atėjo, pas tuos, kurie negalėjo ateiti, važiavome į namus, įsileido.
Pas mus situacija išskirtinė, ne visur taip yra. Šeimos klinika skiepija savo pacientus. Mumis pasitiki, paskambina ar šeimos gydytojas, sesutė, registratorė, todėl žmonės reaguoja geranoriškiau, negu tuomet, jei reikėtų vykti kažkur į Ledo areną.“
Nemažą mirusių net pasiskiepijusių žmonių skaičių galėjo lemti kelios priežastys.
Pavyzdžiui, jie galėjo užsikrėsti prieš pat skiepijimąsi arba netrukus po to, dar nesusidarius imunitetui.
„Net pagal aprašą antikūnų atsiranda ir tvirtas imunitetas susiformuoja tik po dviejų savaičių po antro skiepo.
Galėjo būti, kad jie užsikrėtė anksčiau. Be to, nedeklaruojama, kad vakcinos 100 proc. apsaugo nuo užsikrėtimo. Jos apsaugo nuo sunkių ligos formų, o efektyvumas, priklausomai nuo vakcinos, svyruoja tarp 70 proc. ir 94 proc. Taigi 6 proc. žmonių imunitetas gali nesusiformuoti“.
Šeimos klinikoje atliekamas tyrimas, iš kurio rezultatų jau matyti, kad vyresnio amžiaus žmonių organizmuose atsiradęs antikūnų kiekis yra reikšmingai mažesnis.
Žmonėms iki 65 metų antikūnų susidaro daug, o nuo 65 metų jų ima mažėti.
Jei žmonės turi autoimuninių sutrikimų, yra po transplantacijų, jiems buvo ar yra taikoma chemoterapija arba imunoterapija, imunitetas gali visai nesusidaryti, todėl esą net galima svarstyti, ar juos verta skiepyti.
Iš to, kad vyresni žmonės patiria ne tokį stiprų vakcinų šalutinį poveikį, galima spėti, jog jiems susiformuoja ne toks stiprus imunitetas.
Taigi didesnė tikimybė, kad net pasiskiepijus juos gali įveikti COVID-19.
„Pastebėjome tendenciją, kad nuo šalutinio poveikio pasireiškimo ar nepasireiškimo ir pasireiškimo intensyvumo priklauso imuniteto susidarymo lygis. Jei po skiepo skaudėjo ranką, naktį žmogus sukarščiavo, kitą dieną blogai jautėsi, reiškia, imunitetas susidarys greičiau ir stipresnis“, – apibendrino prof. L.Valius.
Kol kas rodiklis nepasiektas
Šią savaitę registruotis pasiskiepyti gali visi gyventojai nuo 45 metų, nuo pirmadienio – sulaukusieji 35 metų amžiaus.
Dalis šių asmenų jau yra vakcinuoti: 45-54 metų grupėje – 36,7 proc., 35-44 metų grupėje – 29,5 proc.
Jau paskiepyta nemaža dalis dar jaunesnių žmonių, nors jiems vakcinos laisvai bus prieinamos tik nuo gegužės 31-osios.
Iš viso bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze jau paskiepyta 904 tūkst. Lietuvos gyventojų, abiem – daugiau nei 495 tūkstančių.
Pagal visą vakcinacijos schemą iš viso paskiepyta 17,5 proc. asmenų.
Bet vyresnieji paskiepyti toli gražu ne visi.
Vasario viduryje buvo pradėti skiepyti 75 metų sulaukę gyventojai.
Kaip rodė Vyriausybės parengtas prioritetinių grupių vakcinacijos planas, iki balandžio vidurio jie galėjo gauti ir antrą dozę.
65 metų sulaukę žmonės buvo pradėti skiepyti kovo pirmoje pusėje, antros dozės jie taip pat turėjo būti sulaukę.
Šiame vakcinacijos plane buvo keliama prielaida, kad, atėjus eilei, 70 proc. prioritetinėse esančių asmenų norės skiepytis.
Kol kas nė vienoje grupėje pagal amžių šis rodiklis nebuvo pasiektas.
Sėkmingiausiai iki šiol buvo vakcinuojami 70-74 metų amžiaus gyventojai – kaip rodo penktadienį Statistikos departamento paskelbti duomenys, jų pasiskiepijo jau 67,3 proc.
Panaši dalis (atitinkamai 65,6 proc. ir 65,1 proc.) paskiepytųjų yra 75-79 bei 65-69 metų amžiaus grupėse.
Vyresnieji, nors jiems rizika užsikrėsti COVID-19, sirgti sunkiau ir neišgyventi yra kur kas didesnė, skiepijosi gerokai vangiau (tik 51,4 proc.).
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad skiepijimas vyresnių žmonių, kuriems koronavirusas – pavojingiausias, gretose jau išsisėmė.
Taip trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.
„Vyresnio amžiaus gyventojai – grupė, į kurią SAM ir ekspertai orientavosi labiausiai, aktyviausiai buvo skiepijama […] iki balandžio mėnesio vidurio. Dabar tas aktyvumas labai sumažėjo“, – teigė jis.
Tiesa, SAM nepraranda vilties iki liepos pradžios bent viena vakcinos nuo koronaviruso doze paskiepyti iki 70 proc. visuomenės.
„Tikimės, kad vasaros pradžioje turėsime iki 70 proc. imunitetą, – tame pačiame Seimo NSGK posėdyje sakė ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. – Vien gegužės-birželio mėnesį mes gausime apie 1,8 mln. vakcinų ir planas yra toks, kad liepos pirmomis savaitėmis turėsime paskiepyta viena doze tarp 60 ir 70 proc. populiacijos.“
Virusas negailestingiausias vyriausiems
Vangaus vyresniųjų skiepijimosi rezultatus galima pamatyti kasdien Statistikos departamento pateikiamuose duomenyse apie COVID-19.
Jo specialistų parengtose lentelėse retai galima rasti informacijos, kad mirė 40-49 metų amžiaus grupei priklausantis ar dar jaunesnis ligonis.
COVID-19 ir toliau dažniausiai pakerta vyriausiuosius, kurie, jei ne kažkokios to neleidusios aplinkybės, jau galėjo būti pasiskiepiję.
Nuo gegužės 1 dienos, kaip rodo oficialūs duomenys, mirė 41 ligonis, priklausęs 70-79 metų amžiaus grupei.
Net 68 mirusieji buvo sulaukę 80-89 metų, 23 – 90-99 metų. Kaip tik šio amžiaus žmonės skiepijosi vangiau.
COVID-19 įveikė 31 žmogų iš 60-69 metų amžiaus grupės.
Dalis jos atstovų buvo pradėti skiepyti vėliau, tad yra tikimybė, kad kai kurie mirė vakcinos taip ir nesulaukę.
Trečiosios bangos pikas – jau už nugaros
Jei ne ši liūdna statistika, tendencijos Lietuvoje turėtų kelti džiugesį.
Imunitetą COVID-19 įgijus jau dviem iš penkių gyventojų atrodo, kad pavyko perlipti trečiosios bangos piką.
Naujų atvejų skaičius, teigiamų tyrimų dalis ir 14 dienų sergamumas krenta, o pandemijos pagreitis mažėja.
COVID-19 situacijos apžvalgoje teigiama, kad ypač spartus naujų atvejų mažėjimas matyti Vilniaus regione, kur naujų užsikrėtimų užregistruojama 40 proc. mažiau, palyginti su prieš dvi savaites buvusiu piku.
Hospitalizacija čia taip pat perėjo į kritimo fazę, o štai Šiaulių regione vis dar matomas kilimas.
Vakcinacijos tempas išliko nepakitęs ir šiuo metu didžioji dalis pirmų vakcinos dozių tenka 45-65 metų asmenims.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje imunitetą COVID-19 turi 39,9 proc. gyventojų.
Šis skaičius gali būti didesnis dėl nenustatytų užsikrėtimų ir asmenų, kurie persirgo daugiau nei prieš pusę metų, bet vis dar atsparūs ligai.
Bent 65 metų sulaukusių asmenų grupėje šis rodiklis viršija 65 proc.
Skiepijimo tempas ir vakcinuojamų asmenų struktūra išlieka nepatikę.
Apie pusę skiepų sudaro antros dozės, o tarp pirmą dozę gaunančių asmenų daugiausia yra 45–54 ir 55–64 amžiaus asmenys.
JAV duomenys rodo: tikimybė mirti – minimali
Užsienio valstybių patirtis rodo, kad skiepai yra efektyvus ginklas kovoje su COVID-19.
Štai Izraelyje, kur bent vieną vakcinos dozę yra gavę daugiau nei 60 proc. žmonių, o abi – daugiau nei 56 proc., gegužę daugiausiai per vieną dieną buvo užregistruota 76 naujų užsikrėtimų koronavirusu.
Kai kuriomis dienomis jų buvo po 20-30 ar vos po kelis.
Drastiškai Izraelyje sumažėjo ir mirčių nuo COVID-19 skaičius.
Sausio pabaigoje vieną dieną mirė 101, kitą – 93 žmonės, bet, įsibėgėjant vakcinacijai, šis rodiklis vis gerėjo, o gegužę dažniausiai registruojama po vieną mirtį per dieną.
Vyresnių nei 90 metų žmonių ten bent kartą paskiepyti 99,7 proc., 80-89 metų amžiaus grupėje – 96,1 proc., 70-79 metų amžiaus grupėje – 98,6 proc., dar jaunesių žmonių – po 80-90 proc.
Mažiausiai – 23 proc. – bent vieną vakcinos dozę yra gavę paaugliai ir jaunuoliai iki 19 metų.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) dar balandžio pabaigoje paskelbė, kad iš 77 mln. visiškai paskiepytų žmonių maždaug 5,8 tūkst. (0,007 proc.) vis tiek užsikrėtė infekcija. 29 proc. atvejų užsikrėtusieji nejautė jokių simptomų.
Iš jų 396 žmonės buvo paguldyti į ligoninę. Tai sudarė 6,8 proc. užsikrėtusiųjų arba vos 0,0005 proc. visų paskiepytųjų. 74 pacientai (1,3 proc. užsikrėtusiųjų arba 0,000096 proc. paskiepytųjų) mirė.
„Kitaip sakant, jei susirgsite COVID-19 liga ir būsite neskiepytas, mirties tikimybė – apie 1 proc., o jei būsite paskiepytas – 0,000096 proc.“, – apibendrino prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Per bandymus buvo nustatyta, kad kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos efektyvumas siekia 95 proc., „Moderna“ – 94 proc., „Johnson & Johnson“ – 66 proc.
Skiepijant amerikiečius paaiškėjo, kad realiai šie rodikliai siekia atitinkamai 91 proc., 90 proc. ir 72 proc. – tokiu efektyvumu atitinkamos vakcinos saugo nuo simptominės ligos formos.
S.Čaplinskas neseniai atkreipė dėmesį, kad vakcinų efektyvumą patvirtino ir kitos toli nuo JAV esančios šalies pavyzdys.
„Pakistanas, Nepalas, Mianmaras, Butanas ir Bangladešas turi bendrą sieną su Indija (ten stebimas katastrofiškas COVID-19 protrūkis, registruojami rekordiniai susirgimų ir mirčių rodikliai – red. past.). Visur stebimas COVID-19 atvejų augimas.
Grafike matome, kad Butane, kuriame jau paskiepyti 63 proc. gyventojų, – 0 COVID-19 mirčių, nepaisant daugėjančių užsikrėtimo atvejų.“
