Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dešimtmetis Kajus klastingai ligai rodo šypseną, mamai – plyšta širdis

Praėjo mėnuo nuo akistatos su sūnui diagnozuota klastinga liga, tačiau Kaune gyvenanti 30-metė Jurgita Aliulytė vis dar prabunda išpilta šalto prakaito ir mintimi – susapnavo košmarą. Tačiau apsidairiusi išvysta palatos sienas ir kaskart iš naujo suvokia: deja, tai – realybė. Jos dešimtmetis sūnus Kajus sunkiai serga – jam nustatytas 4 lygio nugaros smegenų piktybinis navikas glioblastoma.
Liga
Po operacijos / 123rf.com nuotr.

Juodi debesys virš J.Aliulytės šeimos ėmė tvenktis tuomet, kai visa Lietuva rengėsi Vasario 16-osios iškilmėms.

Tomis dienomis Kajus jautėsi kaip visada gerai ir jokių skundų dėl sveikatos neturėjo. Kaip įprasta, keliavo į mokyklą, iš jos – į futbolo klubo „FM Olimpo“ treniruotę. Tačiau grįžęs po jos namo jaunasis futbolininkas staiga pasijuto prastai – skausmas ir sąstingis surakino sritį tarp menčių.

Tepam tepam, o vaikui tik blogėja.

„Pirma mintis, kad sušilusį perpūtė“, – pasakoja J.Aliulytė. Pacientą apžiūrėjusi šeimos gydytoja irgi nieko baisaus neįtarė: greičiausiai – raumenų uždegimas.

Berniukui ji išrašė tepalo, priešuždegiminių vaistų ir vitaminų. „Tepam tepam, o vaikui tik blogėja. Jam visai užspaudė kaklą, vaikščiojo tik nulenkęs galvą. Maža to, Kajus ėmė tempti koją, sunkiau judino ranką“, – prisimena J.Aliulytė.

Viso naviko pašalinti nepavyko

Antras vizitas pas šeimos gydytoją baigėsi skubiu siuntimu į Kauno klinikinę ligoninę, tačiau ten nebuvo neurochirurgo, todėl berniukas buvo nukreiptas į Kauno klinikas. Čia jį paguldė detalesniems tyrimams.

Toliau viskas vyko žaibiškai. Magnetinio rezonanso tyrimas atskleidė šiurpią tiesą – vaikui nustatytas 4 lygio nugaros smegenų piktybinis navikas.

Glioblastoma – tai aukšto piktybiškumo laipsnio centrinės nervų sistemos navikas. Gydytojai Kajui paskyrė operaciją, kurios metu turėjo pašalinti darinį.

„Deja, nepavyko išoperuoti viso auglio, nes kilo didžiulė rizika pažeisti nervus ir Kajus negalėtų vaikščioti. Trys milimetrai naviko liko“, – aiškina berniuko mama.

Tolesniam gydymui bus taikoma spindulinė terapija kartu su chemoterapija.

Asmeninio albumo nuotr./Kajaus nugara po operacijos
Asmeninio albumo nuotr./Kajaus nugara po operacijos

Tačiau J.Aliulytė nori išbandyti ir dar vieną modernų gydymo metodą – imunoterapiją, kuri gali būti sėkmingai derinama su klasikiniais vėžio gydymo būdais.

„Turbūt kaip ir kiekviena mama mano vietoje pradėjau domėtis pačia liga, jos gydymu ir sužinojau, kad Lietuvoje yra atliekama imunoterapija, kuri gali pagelbėti mano sūneliui, tačiau nėra kompensuojama valstybės. Deja, mums šis gydymas per brangus“, – neslepia moteris.

Plyštančia širdimi kreipiuosi į visuomenę kaip mama, kuri negali susitaikyti su mintimi, kad negali niekuo padėti savo sūneliui, ir prašau pagalbos.

Negali laukti sudėjusi rankas

Šiuo metu Kajus gydomas Kauno klinikų Vaikų onkologijos ir hematologijos centre. Gydytojai žada daryti viską, kas jų galioje, kad pacientas pasveiktų. Tačiau niekas negali prognozuoti, kaip liga pasiduos gydymo procesui.

„Aš, mama, tenoriu, kad mano vaikas pasveiktų ir gyventų pilnavertį gyvenimą. Bendravau su tėvais, kurie jau išbandę imunoterapiją, ir ji jų vaikams padėjo. Gydytojai irgi už tai, kad išbandytume visas įmanomas priemones. Todėl plyštančia širdimi kreipiuosi į visuomenę kaip mama, kuri negali susitaikyti su mintimi, kad negali niekuo padėti savo sūneliui, ir prašau pagalbos“, – kalba J.Aliulytė.

Ji tvirtai tiki, kad rasis geros valios žmonių, galinčių bent maža dalele prisidėti prie Kajaus gydymo, kuriam reikia 7 tūkst. eurų.

„Labai sunku prašyti pagalbos ir viešai apie tai kalbėti. Tačiau kai pažeista silpniausia mamos vieta – vaikas, negaliu tylėti ir sėdėti sudėjusi rankas. Meldžiu Dievo ir Jūsų pagalbos“, – prašo moteris.

Ateityje sukels revoliuciją?

Vaikams, sergantiems piktybinais navikais, Lietuvoje skiriamas įrodymais pagrįstas kombinuotas gydymas – chirurginis, chemoterapinis, kai kuriais atvejais – spindulinis. Vystantis medicinos mokslui į praktiką diegiami nauji gydymo metodai, kuriems užkariauti savo vietą vėžio gydyme reikia laiko.

Nenoriu, kad skaitytojai manytų, jog Lietuvoje niekas nedaroma dėl pacientų gerovės.

Kauno klinikų Vaikų onkologijos ir hematologijos centro vadovė, gydytoja vaikų hematologė dr. Giedrė Rutkauskienė 15min aiškino, kad imunoterapija – naujas ir perspektyvus gydymo metodas, kurio principas – imuninių paciento ląstelių (limfocitų) sensibilizacija prieš vėžinį audinį ir priešvėžinės vakcinos, skatinančios imunitetą naikinti vėžines ląsteles, sukūrimas.

Centrinės nervų sistemos navikams, iš kurių vienas ir yra glioblastoma, imunoterapijos efektyvumas nėra įrodytas, todėl Lietuvoje ji nėra įtraukta į standartinius gydymo protokolus ir valstybės nefinansuojama.

„Nors imunoterapijos efektyvumas centrinės nervų sistemos navikams dar nėra 100 proc. patvirtintas, bet jau yra mokslinių darbų, įrodančių, kad šis gydymas pratęsia remisijos trukmę, pagerina išgyvenamumą“, – pažymėjo G.Rutkauskienė.

Imunoterapija vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, yra skiriama bendradarbiaujant su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu, biomedicinos mokslų daktaru Mariumi Strioga, kuris yra imunoterapijos iniciatorius Lietuvoje.

M.Striogos manymu, šis metodas vėžio gydyme ateityje turėtų sukelti revoliuciją.

Todėl G.Rutkauskienė nė kiek nesistebi, kad tėvai, sužinoję apie onkologinę vaiko ligą, ieško informacijos apie visus įmanomus gydymo metodus ir klausia medikų nuomonės.

Išlaidos viršija išmokas

Vaikų, gydytų imunoterapija, rezultatai labai įvairūs. Didele dalimi jie priklauso nuo naviko piktybiškumo, molekulinių – genetinių naviko ypatybių, taikyto standartinio gydymo efektyvumo.

„Yra pacientų, kuriems skirta imunoterapija greta standartinio gydymo ir jiems vėžys neatsinaujino, bet yra ir tokių, kuriems šis gydymas nebuvo efektyvus. Tačiau tam, kad nustatytume tikrąjį imunoterapijos efektyvumą, reikalingi platesni tyrimai“, – aiškino gydytoja hematologė.

„Scanpix“ nuotr./Vėžio ląstelė
„Scanpix“ nuotr./Vėžio ląstelė

G.Rutkauskienė pabrėžė, kad visos reikalingos priemonės ir vaistai Lietuvoje kompensuojami, gydymo rezultatai nenusileidžia užsienio klinikų rezultatams.

„Todėl kartais stebina pacientų artimųjų nepasitikėjimas, ir „geresnio“ gydymo paieška. Nenoriu, kad skaitytojai manytų, jog Lietuvoje niekas nedaroma dėl pacientų gerovės. Pradėkime nuo to, kad valstybė apmoka gydymą, kuris taikomas ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Jei reikalingi kiti, paprastai nekompensuojami vaistai, specialiu prašymu kreipiamės į Valstybinę ligonių kasą dėl jo skyrimo, bendradarbiaujame su užsienio klinikomis, kuriose atliekami modernūs molekuliniai genetiniai vėžio tyrimai. Šeimas paremia ir labdaros bei paramos fondai – „Rugutė“, „Mamų unija“, R. Kaukėno paramos fondas, su kuriais glaudžiai bendradarbiaujame ir esame dėkingi. Tėvams į pagalbą stoja psichologai ir socialiniai darbuotojai“, – vardija G.Rutkauskienė.

Tėvai, slaugantys vaiką su onkologine liga, turi visokių papildomų išlaidų.

Gydytoja pažymėjo, kad Kajui buvo sėkmingai atlikta neurochirurginė operacija, kurios metu pašalinta didžioji naviko dalis, pradedamas skirti spindulinis ir kompensuojamas chemoterapinis gydymas: „Neprieštaravau ir imunoterapijos skyrimui, suderinta jos schema su M.Strioga. Be to, kreipiausi į labdaros fondą, kad būtų užtikrinta parama imunoterapijai, kuri šeimai taip pat nekainuos.“

Ar to užtenka? Ne visada. „Tėvai, slaugantys vaiką su onkologine liga, turi visokių papildomų išlaidų: kelionės į gydymo įstaigą, kambarių pritaikymas neįgalumo atveju, pagaliau, vaiko psichologinio komforto užtikrinimas, stengiantis jį pradžiuginti. Išlaidų tikrai susidaro ir jos dažnai viršija valstybės skiriamas išmokas“, – konstatavo G.Rutkauskienė.

Jeigu ir jūs norite prisidėti prie Kajaus gerovės, parama laukiama:

Jurgita Aliulytė
LT984010051002092765
DNB bankas
PayPal: jurgita.aliulyte2@gmail.com

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?