Ekspertai siūlė mokytojus skiepyti greičiau
Nepasitenkinimą dėl Lietuvos valdžios skiepijimo strategijos Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantis europarlamentaras išreiškė per penktadienį nuotoliniu būdu vykusią kelių EP narių spaudos konferenciją.
„Išreiškiau didelį nepasitenkinimą šiandieniniais Vyriausybės prioritetais, kad atidedamas vyresnio amžiaus žmonių skiepijimas, – kalbėjo L.Mažylis. – Kilniu tikslu – pirmiausia vakcinuosime pedagogus. Tai neprieštarauja Europos Komisijos nuostatoms. Ji rekomenduoja pirmiausia skiepyti gydytojus ir didžiausios rizikos pacientus, tada – per žmones nuo 60, 70 metų, yra valstybių, kur nuo 85 metų pradeda skiepyti.“
Pagal dabartinį vakcinacijos planą, pirmiausia buvo skiepijami medikai, dalyvaujantys gydant COVID-19, jiems padedantys savanoriai ir didžiausios rizikos pacientai. Tuomet – mobiliųjų punktų, karščiavimo klinikų darbuotojai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vairuotojai, turintys sąlytį su galimai COVID-19 sergančiais žmonėmis, slaugos įstaigų darbuotojai, gyventojai ir savanoriai.
Šią savaitę kai kuriose savivaldybėse pradėti skiepyti ir pedagogai, nes liko vakcinos nuo medikų skiepijimo. Kaip tik tai dar sausio pabaigoje siūlė sveikatos ekspertai.
Vyresnių nei 80 metų žmonių skiepijimą numatoma pradėti tik vasario antroje pusėje, toliau laipsniškai ankstinti amžių, kol balandžio pradžioje eilė priartėtų prie 65 metų sulaukusių gyventojų.
„Lietuvos valdžia aiškina, kad pedagogų skiepijimas užtruks neilgai, o jei užtruks ilgai, visi šunys vėl bus kariami ant Europos Komisijos, kuri per lėtai tiekia (vakcinas – red. past.) ir esą neišviešina kontraktų su farmacijos firmomis, – aiškino L.Mažylis, nors ir sutiko, kad pedagogai yra labai svarbi visuomenės grupė. – Man toks požiūris netinka.“
Jis teigė prisirinkęs informacijos, kas daroma kitose 26 ES narėse. Esą nė viena neišskyrė kurios nors profesinės grupės, kurią reikėtų paskiepyti kuo greičiau, kad nebūtų perduodamas užkratas kitiems. Anot politiko, vakcina siekiama pirmiausia suvaldyti mirštamumą, o rizikos grupės visur tos pačios – vyresnio amžiaus žmonės.
Lietuvai šiuo požiūriu esą sekasi nekaip – nepaisant griežtų suvaržymų, kasdien pranešama apie maždaug 20 mirčių. „Mane apėmęs apmaudas, – pyko L.Mažylis. – (…) Skaičiai kalba už save. Ne apie mane asmeniškai, kuris yra rizikos grupėje (politikui yra 66-eri – red. past.).
Rizikos grupėje yra beveik pusė milijono lietuvių. jie kantriai laukia, kol pasiskiepys 50 tūkst. pedagogų. Nenorėčiau, kad po to prioritetas būtų suteiktas abiturientams, jaunesniems mokiniams, o 20 senukų, kaip šiandien, kaip vakar, kaip rytoj, kaip poryt nueina į aną pasaulį. Skiepas senyvo amžiaus žmogų saugo nuo mirties.“
Ragina nepamiršti ir kitų sergančiųjų
Tiems patiems konservatoriams atstovaujanti Rasa Juknevičienė skiepijimo strategijai pritarė: „Esu panašioje amžiaus grupėje (63 metų – red. past.), tikiuosi, kad pakliūsiu į ankstesnį sąrašą žmonių, kurie bus paskiepyti.
Tačiau aš sutinku palaukti dvi-tris savaites, kad būtų paskiepyti mokytojai, švietimo darbuotojai, kad pradėtų veikti Lietuvos švietimo sistema. Tai – labai svarbus uždavinys, pritariu Vyriausybei, kuri priėmė tokį sprendimą ir sutinku palaukti.“
Medikės išsilavinimą turinti ir pediatre keletą metų dirbusi EP narė taip pat pažymėjo, kad skiepai yra saugūs, patikrinti ir reikalingi, „vienintelė priemonė šiandien grąžinti pasaulį atgal į normalų gyvenimą – tai sakau kaip gydytoja, kuri gyvenimą pradėjo skiepydama vaikus, galbūt ne tokiomis saugiomis vakcinomis kaip dabar“.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs socialdemokratas Juozas Olekas, kuris taip pat yra dirbęs gydytoju, išsakė panašias mintis: „Žmonės turi drąsiai eiti vakcinuotis. Vakcinos yra pakankamai saugios. Visos vakcinos turi neefektyvumo vieną ar kitą procentą, bet kitaip nieko negalime padaryti.“
Kartu jis pabrėžė, kad sveikatos sistema turi dirbti įprastu ritmu, žmonės turi gauti ir kitą pagalbą, turi vykti profilaktiniai patikrinimai. „Praeitais metais nuo COVID-19 mirė 1,6 mln., o nuo širdies ligų – 7 mln. žmonių. (…) Vien Lietuvoje mirė pusantro tūkstančio nuo COVID-19, nuo vėžio – 8 tūkst. žmonių. Čia yra didžiausia prloblema, kad neužtikriname pagalbos kitiems žmonėms.“
