15min.lt žurnalistui pasitaikė unikali proga stebėti donoro širdies, keliavusios iš Paryžiaus į Vilnių, koordinavimo procesą nuo pat pradžių. Dabar, kai gydytojai prabilo apie sėkmingą širdies persodinimą Estrėjai (širdis jau plaka pati, o tai – geras ženklas), pažvelkime iš šalies į tai, kas vyko Santariškėse lemtingą kovo 5-osios naktį ir rytą.
Nacionalinio transplantacijos biuro (toliau – Biuras) koordinatorė Renata Aužbikienė naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį 1.07 val. sulaukė ypatingo skambučio iš Prancūzijos.
Tokiu atveju budinčiam koordinatoriui sprendimą reikia priimti skubiai, maždaug per pusvalandį, nes donoro širdies eilėje laukia daugybė pacientų iš įvairių šalių. O kūdikio širdelė – ypatingas atvejis, retenybė.
Todėl koordinatorė skubiai susisiekė su Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro chirurgu Virgilijumi Taručiu, persiuntė jam detalų donoro iš Prancūzijos aprašymą.
Įvertinęs daugybę veiksnių (donoro sveikatos istorija, fizinės organų savybės), V.Tarutis telefonu duoda teigiamą atsakymą. Tuomet ima tiksėti laikrodis, delsti jau negalima. Ir ne tik dėl to, kad mažoji Estrėja jau beveik metus laukia donoro širdies.
Donorinio organo paėmimo procesą nustato griežti reglamentai, reikia ne tik spręsti daugybę organizacinių uždavinių, bet ir sutvarkyti šūsnį dokumentų, minučių tikslumu numatyti skirtingų tarnybų Lietuvoje ir Prancūzijoje veiksmus.
Per pūgą lėkė į Santariškes
Todėl budinti koordinatorė naktį skubiai lekia į Biurą, esantį Santariškėse, apie Prancūzijos klinikos pasiūlymą ir teigiamą dr. V.Taručio atsakymą informuojami Biuro darbuotojai.
Siaučiant pūgai į Santariškes skuba mažiausiai dar trys darbuotojai, kurie iki saulės patekėjimo viską turės sutvarkyti taip, kad donoro širdis iš Paryžiaus be jokių kliūčių kuo skubiau pasiektų operacinę Vilniuje. Laikas aukso vertės, nes maksimalus laikas, kol širdis turi būti perkelta iš donoro į Estrėjos krūtinę, yra 5 valandos.
Ar galės lėktuvas pakilti ir nusileisti per tokią pūgą, ar talkins sraigtasparnis? Juk kyla sparnų apledėjimo pavojus, blogas matomumas.
Nerimą kelia oro sąlygos – ar galės lėktuvas pakilti ir nusileisti per tokią pūgą, ar talkins sraigtasparnis? Juk kyla sparnų apledėjimo pavojus, blogas matomumas.
Be abejo, Biuro darbuotojai tam rengėsi iš anksto, išsiaiškino visas galimybes atsigabenti donoro širdį kur ji bebūtų – Paryžiuje, Berlyne ar Lisabonoje.
Pasirodo, jau sutarta su keliomis aviakompanijomis, turinčiomis nedidelius, bet labai greitus keleivinius lėktuvus, kalbėta net su lengvųjų lėktuvų savininkais. Bet mažoji aviacija šiuo atveju netinka: net ir ramiu oru tokie lėktuvėliai iki Paryžiaus skristų per ilgai. Estrėja laukia metus, delsti negalima.
Operacija, sustyguota kaip Stradivarijaus smuikas
Lėkdamas įkandin šios transplantacijos koordinatorių įvertinu eismo sąlygas. Juk reikės ir į Vilniaus oro uostą skubėti strimagalviais (specialus automobilis Paryžiuje mūsų medikų turėjo laukti nuo 8 val. ryto), ir paskui, grįžus į Vilnių, skubėti į operacinę Santariškėse pas Estrėją. Taigi stora sniego pliurzė mėto į šalis net ir keturiais ratais varomą automobilį. Neramu, tiesą sakant.
Į pagalbą iškart pasitelkiamas vienas geriausių Lietuvos greitosios pagalbos vairuotojų Kęstutis Šimkus.
Todėl į pagalbą iškart pasitelkiamas vienas geriausių Lietuvos greitosios pagalbos vairuotojų Kęstutis Šimkus, jau 20 metų dirbantis šį rizikingą darbą (bet apie rizikas vėliau), koordinatorė skubiai susisiekia su policijos ekipažu.
Sutaria, kad į Paryžių siunčiama kardiochirurgų brigada pajudės iš Santariškių 4.30 val. ryto. Bet ekipažas atvažiuoja anksčiau.
„Su pareigūnais niekad nekyla problemų. Visuomet, kai gabename donorų organus, jie atvyksta laiku ir puikiai dirba savo darbą“, – sako koordinatorė Renata.
Įkaitęs koordinatorės telefonas
Pažvelgiu į laikrodį – 3 val. nakties, o jos telefonas nenutyla jau kokią valandą: bendrauja su kardiochirurgu Viliumi Janušausku, kuris skris į Paryžių ir vadovaus eksplantacijai (širdies paėmimui iš donoro), policija, Paryžiaus klinika ir Prancūzijos transplantacijos biuru.
Jos kolegės derina skrydžio detales su privačia kompanija „Charter Jets“ (lakūnai keliami iš miego, tikrinama lėktuvo būklė) ir Vilniaus oro uosto apsaugos tarnyba. Juk ypatingos skubos tvarka į Paryžių keliauja ne tik medikai, bet ir dalis chirurginės įrangos.
Biuro koordinatoriai skaičiuoja laiką, kurį užtruks „širdies kelionė“, ir derina su chirurgais: skrydis iš Paryžiaus į Vilnių – 2 val. 30 min. Bet gali trukti ir 20 min. ilgiau. Kelionė iš Buržė oro uosto į Robert'o Debre'o ligoninę pagal Google Maps žemėlapį – apie 20 minučių. Bet prancūzai sako, kad šis laikas gali ir padvigubėti. Tačiau kardiochirurgai nuramina, kad toks variantas tinka – laiko užteks, pirmyn.
Nemalonus netikėtumas: priima tik tris Lietuvos medikus
Kai jau atrodo, kad viskas praeis labai sklandžiai, prancūzai praneša, kad negalės priimti penkių Lietuvos medikų, kaip buvo planuota. Nepadeda jokie įkalbinėjimai. Taip parašyta jų klinikos reglamente – ne daugiau kaip trys, ir taškas.
Nepadeda jokie įkalbinėjimai. Taip parašyta jų klinikos reglamente – ne daugiau kaip trys, ir taškas.
Todėl prieš pat kelionės pradžią vėl keičiamas planas. Koordinatoriai praneša apie situaciją gydytojui V.Janušauskui, šis derina naujas aplinkybes su dr. V.Taručiu.
Į Paryžių vykta tik trise: gydytojas V.Janušauskas, anesteziologas Virginijus Jakutis, instrumentatorė Asta Juozėnienė. Juos į lydi koordinatorė Miglė Gudynaitė, kuri turės palaikyti ryšį su medikais Lietuvoje.
V.Janušauskas nepraranda gero ūpo ir bando uždegti komandą optimizmu – pasakoja linksmas istorijas iš savo praktikos, norėdamas išsklaidyti įtampą užveda diskusiją net apie mobiliuosius telefonus, keliones ir pan.
Linksmi nuotykiai kelyjeVažiavimas skubančiu greitosios pagalbos automobiliu – linksmas, bet labai rizikingas užsiėmimas. Žinoma, jei labai skubi. Ir net šio specialaus automobilio švyturėliai bei sirenų kaukimas nėra išsigelbėjimas. Jei ne policijos pagalba, būtų liūdnos mišios – mūsų vairuotojams dar labai trūksta kultūros ir supratingumo. Pamatę švyturėlius, daugelis ne bando sustoti, o atvirkščiai – kuo greičiau prasmukti pro artėjantį ekipažą.
Net greitosios švyturėliai bei sirenos nėra išsigelbėjimas.
Greitosios pagalbos automobilio vairuotojas Kęstutis Šimkus gali papasakoti dešimtis istorijų, kai tekdavo ne tik staigiai stabdyti, lekiant per miestą didžiuliu greičiu, bet porą kartų nuo rimtos avarijos išgelbėjo tik tuščias šaligatvis – vos spėjo ant jo peršokti. Toks įspūdis, kad greitosios švyturėlių nemato, o sirenos nesureikšmina maždaug kas trečias vairuotojas.
Gal 5 val. ryto jie dar miega vairuodami ir nepažvelgia į galinio vaizdo veidrodėlį? Ekstremalų važiavimą slidžiu keliu į oro uostą ir atgal į Santariškes pavadinčiau „sirena – medikų problema“.
Nors pareigūnai stengiasi blokuoti transporto žiedus, sankryžas, greitosios vairuotojas negali važiuoti ramiai ir užtikrintai – reikia saugotis kamikadzių. Vienas automobilis kažkodėl „labai skuba“ Gerosios Vilties žiede – spėja pravažiuoti prieš pat nosį „greitajai“.
Kitas ypač įžūliai įlenda tarp policijos automobilio ir greitosios prieš pat pasukant į oro uostą – Kęstučiui tenka išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Ir visa tai dedasi ankstų rytą, kai transporto srautas dar nėra intensyvus, o kelias padengtas pliurze.
Kokių vaizdų pamatytume piko valandomis?
Greitosios su švyturėliais nepraleidžia ir maršrutiniai autobusai. Pagalvoju, kad kitą kartą reiktų nufilmuoti ir parodyti visą medikų kelionę – vairuotojai iš šalies galės pažvelgti į kvailą savo elgesį.
Nors pareigūnai stengiasi blokuoti transporto žiedus, sankryžas, greitosios vairuotojas negali važiuoti ramiai ir užtikrintai – reikia saugotis kamikadzių.
Oro uoste „dingo lėktuvas“
Kiekvienoje, net ir tragiškoje situacijoje, visuomet būna ir komiškų elementų.
Atvykęs į Vilniaus oro uostą gydytojas V.Janušauskas greitosios vairuotojui K.Šimkui atidavė mažą lenktinį peiliuką – gabenti tokių dalykų lėktuvu negalima.
Tačiau bagažą tikrinantys pareigūnai, pamatę didžiulį lagaminą su chirurgine įranga (taigi ir skalpeliais), mandagiai paklausė: ar galime patikrinti ir jį, ar rentgeno spinduliai nepakenks? Toks pats klausimas kilo ir tikrinant specialų lagaminą, skirtą gabenti organams.
Kita komiška situacija laukė už oro uosto vartų. Visureigiu atvykęs apsaugos darbuotojas žvelgia į greitosios pagalbos automobilį nustebęs: „O kur stovi jūsų lėktuvas – juk aikštelė tuščia?“ Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė paaiškina, kad tai – ne reisinis, o specialiai užsakytas „Charter Jets“ skrydis. Ir kad iš šios įmonės jau gautas patvirtinimas, jog „lėktuvas jau paruoštas skrydžiui laukia“.
Iš tiesų, tokiu ankstyvu metu oro uostas (ypač jo pietinė pusė) ištuštėjęs. Tik, siaučiant pūgai, sniego valytuvai intensyviai suka ratus, ruošdami oro uosto takus darbo dienai.
-
Mažoji Estrėja ištvėrė dvi operacijas ir jau turi pusę Berlyno širdies: Jančiauskų sąskaitoje daugiau nei 80 tūkst. litų
-
Estrėjos istorija: kaip vyksta skubi donorinės širdies paieška?
-
Donoro širdies laukiančios mažosios Estrėjos tėvai: didžiausias pasiekimas, kad ji vis dar gyva
-
Santariškėse Estrėjai persodinta kūdikio iš Prancūzijos širdis jau pradėjo plakti
Susisiekęs su skrydžių centru, administracijos pareigūnas ir vėl „juokauja“: „Jūsų lėktuvas atskris tik po pusantros valandos, jo dar net radaruose nesimato...“.
Žinoma, į Paryžių skubantiems, iš miegų prikeltiems medikams tokios kalbos šypsenos nesukelia. Laimei, netrukus paaiškėja, kad viskas gerai, tiesiog oro uosto atstovas kalbėjo apie kitą lėktuvą. O skirtas šiai ypatingai misijai jau laukia ir tikrai yra paruoštas skrydžiui – tereikia sniego valytuvų padarytu taku nuvažiuoti iki angaro.
Užvedami varikliai, specialiu apledėjimo padedančiu išvengti skysčiu nupurškiami sparnai. Atsisveikinu su Lietuvos medikais, pradedančiais dar vieną donoro širdies kelionę. Šįkart ji keliauja į mažosios Estrėjos krūtinę ir suteikia vilties daugeliui Lietuvos žmonių, sekusių šios mažylės išgyvenimo istoriją.
