Tokius duomenis, paremtus šimtų tūkstančių pacientų būklės analize, paskelbė JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC).
Tiesa, šios šalies pagrindinis infekcinių ligų ekspertas dr. Anthony Fauci tikina, kad dar viena stiprinamoji dozė gali būti reikalinga ne visiems, o tik rizikos grupėje esantiems žmonėms – vyresnio amžiaus, turintiems gretutinių ligų.
Nuo ligoninės saugo 66 proc. efektyvumu
Sustiprinančiosios informacine RNR paremtų vakcinų (tokias gamina kompanijos „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“) dozės efektyvumas po keturių mėnesių pastebimai sumažėja. Bet jos vis dar suteikia pakankamai stiprią apsaugą nuo hospitalizavimo net pradėjus dominuoti užkrečiamesnei koronaviruso omikron atmainai. Tai rodo CDC studijos rezultatai, paskelbti penktadienį.
Klinikinių tyrimų metu abiejų iRNR paremtų vakcinų efektyvumas siekė maždaug 95 proc. Tačiau, ėmus dominuoti užkrečiamesniems variantams (nuo praėjusio pavasario – delta, o nuo metų pabaigos – omikron), pastebėta, kad po dviejų skiepų dozių apsauga ima blėsti.
Iki šiol nebuvo žinoma, ar ir kaip, bėgant laikui, keičiasi sustiprinančiosios dozės efektyvumas. JAV atliktas tyrimas pateikė atsakymą į šį klausimą.
Studijai buvo pasitelkti duomenys iš CDC sukurto VISION tinklo (jį sudaro įvairiose JAV valstijose veikiantys aštuoni subjektai – gydymo įstaigų konsorciumai, universitetas, mokslo institutas). Duomenys buvo imami iš laikotarpio, kai dominavo delta arba omikron variantai.
Vakcinų efektyvumas buvo vertinamas pagal suaugusiųjų apsilankymus skubios ir būtinos pagalbos skyriuose bei hospitalizacijų skaičių po antros ir trečios dozės. Skiepytieji vienadoze „Johnson & Johnson“ vakcina ir tie, kuriems po skiepo nebuvo praėjusios 14 dienų, nebuvo įtraukti.
VISION tinklas iš viso išanalizavo 241 204 apsilankymus skubios ir būtinos pagalbos skyriuose ir 93 408 hospitalizacijos atvejus dešimtyje valstijų nuo rugpjūčio 26-osios iki sausio 22-osios. Maždaug dešimtadalis tirtų žmonių buvo pasiskiepiję sustiprinančiąja doze.
Paaiškėjo, kad, ėmus dominuoti omikron atmainai, skiepų efektyvumas ir po antrosios, ir po trečiosios dozės sumažėjo, palyginti su buvusiu anksčiau. Ir dominuojant delta, ir omikron variantams triskart pasiskiepiję žmonės buvo apsaugoti geriau nei pasiskiepiję dukart.
Kartu buvo nustatyta, kad po tam tikro laiko ir papildoma apsauga susilpnėjo. Trys skiepų dozės per pirmus du mėnesius medikų pagalbos leido išvengti 87 proc., o po keturių mėnesių – 66 proc. efektyvumu. Po penkių mėnesių šis rodiklis krito iki 31 proc., bet tyrėjai pažymėjo, kad skaičius nėra tikslus, mat kol kas mažoka duomenų.
Nuo hospitalizacijos sustiprinančioji dozė saugojo dar geriau, bet efektyvumas taip pat krito: 91 proc. – per pirmus du mėnesius, 78 proc. – po keturių mėnesių.
Daugiau nei pusė paguldytųjų į ligoninę buvo vyresni nei 65-erių, bet tyrime neanalizuota, kiek įtakos efektyvumui turi amžius, turimos ligos ir panašios aplinkybės. 43 proc. iš hospitalizuotų žmonių buvo nepasiskiepiję, 45 proc. – gavę dvi dozes, 12 proc. – gavę tris dozes.
Rezultatai nenustebino
Ekspertų teigimu, studijos rezultatai nebuvo netikėti, mat jau ankstesni tyrimai rodė, kad vakcinų efektyvumas po dviejų dozių slopsta.
Anot epidemiologo Alberto Ko iš Jeilio universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos, rezultatai kartu atskleidė sustiprinančiosios dozės pridėtinę vertę, lyginant su dviem dozėmis. Be to, reikėtų atsižvelgti, kad vakcinos buvo kuriamos prieš vadinamąjį laukinį virusą – tą variantą, kuris 2019 m. pabaigoje buvo aptiktas Uhane (Kinija).
„Su nauja doze mūsų imuniteto atsakas, saugant nuo įvairių atmainų, su kuriomis susiduriame, gali tapti geresnis, ne prastesnis“, – pažymėjo jis. Apsauga nuo plataus variantų spektro, praėjus beveik dvejiems pandemijos metams, esą pakankamai įspūdingas, nesvarbu, ar žmogus skiepijasi pirmą, ar trečią kartą.
Net 78 proc. efektyvumas, liekantis praėjus keturiems mėnesiams po sustiprinančiosios dozės, suteikia optimizmo. „Tai – dar vienas argumentas, kad dabar pasiskiepijus papildomai būsite geriau pasiruošę, kai reikės vėl vakcinuotis, jei rasis naujų variantų“, – dienraščiui „The Washington Post“ sakė A.Ko.
Infekcinių ligų gydytoja Jeanne Marrazzo iš Alabamos universiteto pabrėžė itin gerą apsaugą nuo hospitalizacijos net praėjus kuriam laikui po sustiprinančiosios dozės.
Ji atkreipė dėmesį, kad tyrime nebuvo atsižvelgta, kiek žmonių skubios pagalbos šaukėsi tik dėl užsikimšusios nosies „Tai – ne tas pats, kaip būti paguldytam į intensyvios terapijos skyrių ir būti intubuojamam.“
Kaip skiepys Lietuvoje?
Prezidento Joe Bideno vyriausiasis patarėjas medicinos klausimais A.Fauci savo ruožtu suskubo patikinti, kad dar viena sustiprinančioji dozė nebus rekomenduojama visiems vienodai.
Pasak jo, gali būti, kad bus reikalinga ketvirta skiepų dozė, bet tai esą pirmiausia priklausys nuo žmogaus amžiaus ir gretutinių ligų.
Panašiai turėtų būti skiepijama ir Lietuvoje. Anot premjerės patarėjos sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilės Gudlevičienės, tikėtina, kad nuo rudens kasmet COVID-19 vakcina bus skiepijami tik rizikos grupėje esantys asmenys, kartu jie gaus ir vakciną nuo gripo.
„Nuo rudens, jeigu bus priimtos tokios taisyklės, šita (COVID-19 – red. past.) vakcina eitų kartu su gripo vakcina rizikos grupėms kylant naujai [viruso] bangai“, – TV3 laidai „Dienos pjūvis“ sakė ji.
Vyriausybės vadovės patarėja pažymėjo, kad, plintant omikron atmainai, COVID-19 dabar užsikrečia ir prieš tai pasiskiepiję ar net ir pasiskiepiję, ir liga jau persirgę asmenys.
„Vakcinos pagrindinis tikslas nėra, kad žmonės neužsikrėstų. Pagrindinis vakcinos tikslas – išvengti hospitalizacijų, sunkių ligų ir mirčių. Šitą tikslą vakcinacija tikrai įgyvendina“, – kalbėjo Ž.Gudlevičienė.
Kai kurioms valstybėms pradėjus savo gyventojus skiepyti ketvirtąja doze, Lietuva esą to neketina imtis: „Apie ketvirtą dozę kalbos ir nebuvo. Kaip matėm, omikron plitimo metu pas mus buvo naudojama trečioji dozė.“
Laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas tikino, jog skaičiuoti skiepų dozes yra kvaila.
„Kalbant apie skiepų dozių skaičiavimą, aš iki šiol nelabai suprantu, kodėl šiuo metu tai daroma, kuomet niekas neatsimena, kelinta gripo vakcina jie yra skiepijami. Tai yra paprasčiausiai sveikatą ir gyvybes gelbstinti priemonė“, – teigė mokslininkas.
„Skaičiuoti dozes šiuo atveju yra tiesiog kvaila“, – pridūrė jis.
Ateityje, ypatingai po to, kai išplito omikron atmaina, anot mokslininko, poreikio skiepyti jau imunizuotus asmenis gali nelikti.
„Jeigu matysime, kad atsiranda kažkokia atmaina, kuri kelia didelę riziką tiems, kurie yra skiepyti ir persirgę įvairiomis kombinacijomis, įvairiais laikais, tuomet taip, skiepai gali grįžti“, – svarstė jis.
Statistikos departamento duomenimis, mažiausiai viena vakcinos doze šalyje pasiskiepijo beveik 1,95 mln. žmonių.
Visiškai vakcinuota apie 966 tūkst. gyventojų, dar daugiau nei 901 tūkst. yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę (pastarieji skaičiuojami atskirai).
Šalutinis poveikis silpnėja
CDC peržiūrėjo dviejų savo vakcinų poveikio stebėsenos sistemų (v-safe ir Vaccine Adverse Event Reporting System (VAERS) – Nepageidaujamo šalutinio vakcinų poveikio pranešimų sistemos) duomenis. Paaiškėjo, kad po sustiprinančiosios dozės suaugę gyventojai, kurie buvo skiepijami tik mRNR paremtomis vakcinomis, patyrė mažiau ir silpnesnes nepageidaujamas reakcijas.
92 proc. jų nebuvo sunkios (dažniausiai – galvos ir raumenų skausmas, pakilusi temperatūra). Medikų pagalbos prireikė retai.
