Bet daroma išvada apie testų tikslumą nėra tiksli – patarimuose rašoma, kad rezultatas tik gali būti teigiamas, nes testas per trijų mėnesių laikotarpį po ligos gali aptikti neaktyvų virusą.
Gali būti klaidingai teigiamas, bet tam yra priežastis
„Smulkiu šriftu: JK vyriausybė pagaliau pripažino, kad PGR rodo klaidingai teigiamą rezultą“, – prieš gerą savaitę paskelbė tinklalapis „21st Century Wire“.
Jo vertimu pasidalyta viename pokalbių programėlės „Telegram“ kanale, taip pat šiame tinklalapyje.
Straipsnyje teigiama, esą „po ištisų mėnesių, kada nepriklausomi žurnalistai ir sąžiningi medicinos profesionalai reiškė nerimą dėl paplitusio apgaulingo PGR testo naudojimo, JK vyriausybė pagaliau savo tinklalapyje (nors ir smulkiu šriftu) pripažino, kad net ir neužkrėsti žmonės, atlikę PGR testą, sulauks „teigiamo“ atsakymo“.
Toliau cituojami sausio pabaigoje atnaujinti JK vyriausybės patarimai, kaip elgtis sveikatos ir globos įstaigose, jei kam nors iš personalo, pacientų arba gyventojų pasireiškia ligos simptomai, taip pat po kontakto su sergančiuoju.
Be kita ko, juose aptariamas (beje, tokiu pačiu šriftu, kaip visa kita, ir gana nesmulkiu) pakartotinis sveikatos ir socialinės priežiūros įstaigų personalo, pacientų ar gyventojų tyrimas.
Darbuotojams, pacientams ir gyventojams, kuriems buvo nustatyta COVID-19 ir kuriems susiformavo pakankamas imunitetas, 90 dienų po ligos pradžios ar teigiamo testo rezultato, jei nepasireiškė simptomai, nereikėtų kartoti PGR arba antigeno tyrimų (nebent jiems pasireikštų simptomai).
Mat PGR testas ėminiuose iš kvėpavimo takų gali nuolat aptikti neaktyvaus viruso fragmentų – net praėjus ilgam laikui po izoliacijos ir asmeniui nebegalint užkrėsti kitų.
Jei testas vis tiek atliekamas ir rezultatas būna teigiamas, siūloma situaciją vertinti klinikiniu požiūriu ir atsižvelgti į keletą veiksnių, pavyzdžiui, ar žmogui pasireiškia COVID-19 simptomai, ar jis turi gretutinių ligų, ar jo imunitetas susilpnėjęs ir pan.
Taigi patarimų interpretacija nėra tiksli: juose nesakoma, kad PGR testai rodo klaidingai teigiamus rezultatus, tik nurodoma, kad, testuojant persirgusius žmones netrukus po ligos, rezultatas gali būti teigiamas, nes testas vis dar aptinka nebeaktyvų virusą.
Tačiau net ir tokiu atveju siūloma atsižvelgti į kitas aplinkybes ir tik tuomet vertinti, ar žmogus tikrai vėl serga.
Straipsnyje aiškinama, esą PGR testai niekada negali būti naudojami medicininiams diagnostiniams tyrimams, nebent kaip tyrimo priemonė, „apie ką Nobelio premiją pelnęs išradėjas ne kartą buvo perspėjęs“.
Čia pateikiama nuoroda į kitą straipsnį apie PGR testų išradėją Kary Mullisą, kuris už tai 1993 metais buvo apdovanotas Nobelio chemijos premija.
Socialiniuose tinkluose dar pernai sklido įrašai, esą K.Mullisas pripažino, jog šie testai „visai negali aptikti laisvų užkrečiamų virusų“.
Tačiau ši frazė, kuri tėra laisva jo žodžių interpretacija, nereiškia, kad testų negalima naudoti COVID-19 diagnozuoti ar kad jie neranda koronaviruso.
Toliau straipsnyje primenama, jog nuo pandemijos pradžios buvo sakoma, kad PGR testas yra geriausias būdas SARS-CoV-2 aptikti, ir teigiama, esą yra priešingai – tai „pats netiksliausias testas, kokį galima įsivaizduoti, ir mokslo bei medicinos bendruomenės, apgaulingai jį naudodamos, sukūrė kalną klaidingai teigiamų atvejų ir mirčių“.
Todėl esą nepagrįstai buvo griebtasi „autoritarinių politikų“ – įvedamos karantino priemonės, liepiama dėvėti kaukes, uždaromos mokyklos, skiepijami žmonės, kuriami vakcinų pasai.
Požiūrių įvairovė apsiriboja kovos su COVID-19 kritikavimu
Puslapis, kuriame publikuojamas straipsnis, skelbiasi esąs nepriklausomas tinklaraštis, kuris siūlo „drąsius komentarus, naujienas, požiūrius, analizę, taip pat skatinantį kruopščiai atrinkti turinį iš viso pasaulio“.
Nors rašoma, kad puslapyje pateikiama plati temų ir požiūrių įvairovė, bent jau pastaraisiais metais didžiuma dėmesio buvo sutelkta į pandemiją.
Be to, didelė dalis publikacijų yra kritiškos. Jose kritikuojami ne tik testai dėl PGR, bet ir karantino ribojimai, vakcinos ir pan.
Pavyzdžiui, viename straipsnyje reiškiamas susirūpinimas dėl pandemijos metu atsiradusios „policinės valstybės“, kitame įspėjama, esą su vakcinomis nuo COVID-19 platinamas naujas šią ligą sukeliančio viruso variantas, aiškinama, kad vyriausybės, naudodamos „nepatikrintas eksperimentines vakcinas“, žaidžia rusišką ruletę su žmonija.
Tinklalapio turinys skirtas „nišinei auditorijai, kurią užmiršta didžiosios Vakarų korporacijos ir valstybės finansuojama žiniasklaida“.
Nuo 2009 metų, kai jis buvo įkurtas, paaiškėjo, esą „ši auditorija kur kas žingeidesnė nei tradicinės žiniasklaidos“ ir tikisi, kad bus metamas iššūkis vyraujančiam naratyvui bei dominuojančiai ortodoksijai.
„Oponuojame interneto cenzūrai ir visokioms reguliavimo normoms, ypač per nematomus kontrolės režimus, kuriuos įgyvendina elito komitetai, sudaryti iš Silicio slėnio, korporatyvinės žiniasklaidos, fondų ir su vyriausybėmis susijusių ekspertų“, – teigiama tinklalapyje.
Klaidingai teigiamo testo tikimybė maža
Naratyvas, kad PGR testai esą netikslūs, todėl jų negalima naudoti COVID-19 diagnozuoti, nėra naujas, jį nuolat eskaluoja šios ligos skeptikai ir karantino ribojimų kritikai.
Yra trijų rūšių koronaviruso testavimo būdai: PGR (polimerazės grandininės reakcijos), antigeno ir serologinis antikūnų. Diagnostiniai (pavyzdžiui, PGR) testai parodo, ar žmogus turi aktyvų virusą.
PGR testas yra molekulinis tyrimas, atliekamas imant tepinėlį iš nosiaryklės. Tyrimo rezultatas parodo, ar asmuo šiuo metu serga.
Polimerazės grandininė reakcija, kuria paremtas šis tyrimas, yra molekulinės biologijos technika, naudojama medicininiuose ir biologiniuose tyrimuose DNR sekai padauginti iki milijono kopijų.
Ji dar vadinama molekuliniu fotokopijavimu.
Tai yra greitas ir nebrangus būdas padauginti nedidelius DNR segmentus. Tuomet galima atlikti molekulinę ir genetinę analizę – turint tik nedidelį DNR fragmentą, tai būtų beveik neįmanoma.
Naujojoje Zelandijoje dirbanti britų mikrobiologė Siouxsie Wiles teigia, kad PGR yra patikimas ir itin svarbus būdas virusui „pagauti“.
Anot jos, PGR testas ieško specifinės genetinės sekos, kuri randama tik SARS-CoV-2.
Todėl esą klaidingai teigiamas atsakymas yra retas. „Mažai tikėtina, kad žmonės gaus teigiamą rezultatą, jei ėminyje nėra viruso“, – pernai rugsėjį rašė ji.
Testų jautrumas skiriasi, jie gali nustatyti įvairų skaičių genų, todėl įmanoma, kad liga bus nepastebėta. Galimas ir priešingas variantas – kad testo atsakymas bus teigiamas, nors žmogus nėra užsikrėtęs.
Šį fenomeną analizuojančiame bbc.com straipsnyje pabrėžlama, kad jokie testai nėra tikslūs šimtu procentų.
Statistikos eksperto iš Kembridžo universiteto Paulo Birrellio skaičiavimu, tiksli klaidingai teigiamų rezultatų dalis nežinoma ir gali priklausyti nuo to, kur bei kada testas atliekamas, tačiau manoma, kad jie gali sudaryti apie 0,5 proc. visų gaunamų rezultatų.
Straipsnyje pateiktas pavyzdys, kaip klaidingai teigiamų rezultatų dalis gali išaugti net keletą kartų.
Pavyzdžiui, rudens pradžioje, kai naujų užsikrėtimų skaičius buvo palyginti nedidelis, patikrinus 1000 atsitiktinai parinktų žmonių, būtų buvę galima rasti 1 užsikrėtusį.
Jei klaidingai teigiamų rezultatų dalis būtų buvusi 0,8 proc., dar 8 sveiki žmonės būtų sulaukę teigiamo atsakymo. Kitaip tariant, klaidingai teigiami atsakymai būtų sudarę 90 proc.
Tačiau dažniausiai testuojami ne atsitiktinai parinkti žmonės, o tie, kurie jaučia simptomus, turėjo artimą kontaktą arba yra vienaip ar kitaip susiję su ligos protrūkiais, tad klaidingai teigiamų testų tikimybė yra gerokai mažesnė.
Socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi aiškinimais, esą net Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, esą PGR testai nepagrįstai padidino sergančiųjų skaičių, tačiau tokie teiginiai paneigti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
