Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę užsiminė, kad, be kita ko, artimiausiu metu gali būti peržiūrimi nurodymai dėl kaukių dėvėjimo.
Trūko žinių dėl kaukių efektyvumo
Prieš kelias dienas „Facebook“ pasirodė įrašas, kuriame paminėta keletas įvairių mokslininkų atliktų ir įvairiuose leidiniuose publikuotų tyrimų, esą patvirtinančių, kad veido kaukės neapsaugo nuo koronaviruso.
Tiesa, šis sąrašas sudarytas ne paties įrašo autoriaus – jis tik nukopijavo dalį viename tinklalapyje paskelbtos „kaukių veiksmingumo įrodymų apžvalgos“.
Iškart pasipylė komentarai su savomis teorijomis apie kaukes.
Esą jas rekomenduojama dėvėti, kad žmonės kvėpuotų „savo iškvepiamomis bakterijomis“, smegenys gautų kuo mažiau deguonies, „o tada jau liga garantuota“.
Koronavirusas esąs toks mažas, kad pralenda pro bet kokias kaukes.
Švedijoje esą baudžiama už ilgalaikį kaukių nešiojimą, kuris „sukelia plaučių vėžį“.
Nemažai žmonių tą pačią kaukę nešioja ilgai, todėl esą natūralu, kad jos neveiksmingos.
Kitas komentatorius rado kone metų senumo žinutę, kad Kauno klinikų atstovai, pasigedę medicininių kaukių, įspėjo greičiausiai jas išsinešusius pacientus, esą kaukės nuo koronaviruso neapsaugo.
Pandemijos pradžioje išties būna prieštaringų rekomendacijų dėl kaukių dėvėjimo.
Ekspertams trūko žinių, kaip tiksliai SARS-CoV-2 plinta, kad galėtų pateikti konkrečių rekomendacijų.
Nebuvo aišku, ar žmonėms reikėtų sukti galvą dėl to, kokią kaukę dėvėti viešumoje – chirurginę ar medžiaginę? Jei taip, kuomet?
Pasitikėjimas kaukėmis JAV sustiprėjo po atvejo Misūrio valstijoje, kai dviem plaukų stilistams buvo nustatyta COVID-19.
Nors šeimų nariai nuo jų užsikrėtė, klientai ligos išvengė (tiesa, kai kurie atsisakė tikrintis). Mat abu dirbdami dėvėjo chirugines arba dvisluoksnes medžiagines kaukes.
Dar vienas efektyvumo įrodymas buvo judėjimo „Black Lives Matter“ protestai. Dauguma jų dalyvių buvo su kaukėmis, tad, nepaisant masiškumo, protestai nepaskatino spartaus infekcijos plitimo.
Rėmėsi pseudomoksliniu tinklalapiu
Įrašas „Facebook“ pradedamas paaiškinimu, kad tai yra „šveicarų specialistų iš „Swiss Policy Research“ (SPR) sudaryta kaukių veiksmingumo tyrimų apžvalga“.
Esą „galima rasti daugybę tyrimų kuriuose teigiama, kad veido kaukės nieko neapsaugo“.
Pirminėje apžvalgoje, kurią „Facebook“ vartotojas tiesiog nukopijavo, dar paaiškinta, kad SPR sudaro „nepriklausomi mokslininkai, negaunantys jokio išorinio finansavimo“.
Jų straipsniai esą buvo publikuoti „daugybėje nepriklausomų žiniasklaidos šaltinių ir ne tik išversti į daugybę kalbų, bet ir cituojami įvairių žurnalistų“.
„Swiss Policy Research“ („Šveicarijos politikos tyrimai“) išties atsirado 2016-aisiais ir iki praėjusių metų gegužės vadinosi „Swiss Propaganda Research“.
Tai yra tinklalapis, prisistatantis kaip „nepriklausoma, nešališka, pelno nesiekianti tyrimų grupė, tirianti geopolitinę propagandą Šveicarijos ir tarptautinėje medijoje“.
Nei tinklalapio redaktoriai, nei tie „nepriklausomi ir išorinio finansavimo negaunantys mokslininkai“ neįvardyti.
Kiek projektas iš tiesų šveicariškas, nežinia. Kadangi jame rašoma raidė ß, kurios vokiškai kalbantys šveicarai tiesiog nevartoja, spėjama, kad už projekto stovi vokiečiai.
Tinklalapis įregistruotas per registravimo tarnybą „Knock Knock, Who is Not There“ (angl. „Tuk tuk, ko čia nėra“), kuri leidžia paslėpti tikruosius jo šeimininkus.
Tinklalapis nuo pradžių buvo kritikuojamas dėl sąmokslo teorijų sklaidos, ypač susijusių su COVID-19.
Berlyno laisvojo universiteto profesorius Christophis Neubergeris pažymėjo, kad, nors SPR stengiasi pateikti savo žinutes kaip objektyvias ir neutralias, turinys yra akivaizdžiai politinis ir pseudomokslinis.
Projektas taip pat buvo įvertintas kaip propagandinis.
Danų tyrimas nelaikomas patikimu
Įraše, kurio dalis paskelbta „Facebook“, aiškinama, esą „įrodymų trūksta naudojant kaukę tiek kaip asmeninę apsaugos priemonę, tiek kaip infekcijos šaltinio kontroliavimo būdą“.
Kartu pateiktas „naujausių mokslinių publikacijų“, susijusių su veido kaukių efektyvumu, sąrašas.
Tačiau vėliausia iš minimų analizių buvo paskelbta pernai liepą, didžiuma buvo atlikta pavasarį, kai pandemija dar nebuvo išplitusi ir sergamumas buvo mažas.
Vienas tyrimas buvo publikuotas 2015-aisiais, kai SARS-CoV-2 plitimo būdus kažin ar galėjo numatyti net labiausiai patyrę mokslininkai.
Viena pirmųjų sąraše paminėta Danijoje atlikta studija DANMASK-19 su komentaru: „Pasak tyrėjų, bendruomenės aplinkoje nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas aukštos kokybės medicininių veido kaukių poveikis prieš SARS-CoV-2“. Tačiau nepaminėta, kad rezultatų skirtumas nebuvo statistiškai patikimas.
Tyrime dalyvavo atsitiktinai parinkti 6 024 žmonės, bet tik 4 862 jį užbaigė.
3 030 dalyvių buvo paprašyti dėvėti kaukes, likusieji jų nenaudojo.
Abi grupės turėjo vadovautis kitais nurodymais, susijusiais su pandemija, – laikytis atstumo, vengti vietų, kur yra daug žmonių, dažnai plauti rankas.
Iš tų, kurie dėvėjo, COVID-19 užsikrėtė 42 (1,8 proc.), iš kontrolinės grupės – 53 (2,1 proc.).
Studija, kurios rezultatai publikuoti lapkritį, įvertinta skeptiškai dėl kelių aspektų.
0,3 procentinio punkto skirtumas – nepakankamai patikimas.
Dar prieš paskelbiant rezultatus autoriai įspėti, kad dalyvių per mažai, buvo aiškinamasi tik tai, ar kaukės padeda neužsikrėsti, neatsižvelgiant į tai, ar jos padeda neplatinti viruso.
Nebuvo tikrinama, ar chirurgines kaukes gavę žmonės tikrai jas dėvėjo.
Tik 46 proc. nurodė jas dėvėję, kaip buvo rekomenduota, 47 proc. – „paprastai kaip rekomenduota“, 7 proc. – „ne taip, kaip rekomenduota“.
Be to, kaukių efektyvumas buvo tirtas balandį-gegužę, kai sergamumas Danijoje buvo mažas – maždaug 20 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 7 dienas. Tuo metu valdžia nereikalavo viešose vietose dėvėti kaukes.
Saugo net paprasti marškinėliai
Dar vienas į sąrašą įtrauktas šaltinis – pernai gegužę publikuota gripo pandemijos meta-analizė.
Jos autoriai, remdamiesi keliais tyrimais, konstatavo neradę patvirtinimų, kad chirurginės kaukės efektyviai apsaugotų nuo influenzos viruso perdavimo. Tačiau, derinamos su rankų higiena, kaukės esą galėtų sumažinti kitų infekcijų plitimą.
„JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) nustatė, kad veido kaukės neturi jokio poveikio nei kaip asmeninės apsaugos priemonės, nei kaip šaltinio kontroliavimo būdas“, – rašoma tyrimų apžvalgoje.
Naujausios CDC rekomendacijos – dėvėti kaukes visada, kai tik negalima išlaikyti 6 pėdų (maždaug 1,8 metro) atstumo nuo kitų asmenų.
„Dėvėdamas kaukę, apsaugai tiek kitus, tiek save. Kaukės padeda labiausiai, kai jas dėvi visi, – pabrėžia centras. - Kaukę reikia dėvėti net nesergant. Nes žmonės, kuriems niekada nepasireiškia arba dar nepasireiškė ligos simptomai, vis tiek gali platinti virusą.“
Anot centro specialistų, kaukės yra paprastas barjeras, neleidžiantis čiaudint ar kosint į orą patenkantiems lašeliams pasiekti kitus žmones.
Čia galima rasti informacijos, kaip šią funkciją atlieka skirtingos kaukės. CDC net pateikia pasiūlymų, kad patobulinti turimas kaukes.
Vokietijos mokslininkai yra paskaičiavę, kad kaukių dėvėjimas gali sumažinti naujų COVID-19 atvejų skaičių 45 proc.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja dėvėti kaukes viduje ir lauke, kai neįmanoma išlaikyti bent 1 metro atstumo tarp žmonių. Tiesa, svarbu jas užsidėti, dėvėti, nusiimti ir laikyti tinkamai.
Amerikos medikų asociacijos žurnale (JAMA) neseniai publikuotame apžvalginiame straipsnyje pažymėta, kad kaukės yra efektyvi prevencijos priemonė, ji turėtų būti taikoma ypač dabar, plintant gerokai labiau užkrečiamoms koronaviruso atmainoms.
Daugelio tyrimų iš „Facebook“ pateikto sąrašo metu buvo analizuojamas paprastų medžiaginių kaukių efektyvumas.
CDC teigimu, net medžiaginė kaukė suteikia šiokią tokią apsaugą (jos stiprumas priklauso nuo medžiagos, iš kurios kaukė pasiūta, keliasluoksnė ji yra, kaip stipriai priglunda prie veido). Efektyvumą sustiprina kitos prevencijos priemonės (rankų higiena, atstumo laikymasis ir pan.).
Aplinkosaugos inžinierė Linsey Marr su kolegomis yra nustačiusi, kad net paprasti trikotažiniai marškinėliai gali sulaikyti bemaž 80 proc. iškvepiamų lašelių, kurių dydis siekia bent 2 mikrometrus.
4-5 mikrometro dydžio lašelius gali sulaikyti iš esmės bet koks audinys.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
