Diabetu serganti 15min skaitytoja Ania atkreipia dėmesį, kad ministras A.Veryga, savo socialinio tinklo paskyroje pasidžiaugęs, jog pradedama kompensuoti insulino pompų nuoma ir nuo šiol pacientams nebereikės naudoti savo asmeninių pinigų, nutylėjo, jog „viena ranka davė, o kita atėmė“.
„Nuo liepos 12 dienos už insuliną ir diagnostines juosteles atsirado labai didelės priemokos. Ministras „pamiršo“ pasakyti, kad tiesiog buvo perskirstyti pinigai ir kad šiuo metu nuo finansinės naštos „gelbėjama“ tik viena siaura grupė – I tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai iki 24 metų amžiaus bei nėščios ir planuojančios pastoti moterys“, – laiške redakcijai rašė moteris.
Ketvirtadienį vaistinėje už insulino „Tresiba“ 5 švirkštus ji buvo paprašyta primokėti daugiau nei 20 eurų. „Čia su 100 proc. kompensacija!“, – pažymėjo Ania.
Pabrėžiu, kad tie 120 eurų – elementaraus išgyvenimo, o ne normalaus gyvenimo kaina.
„Tresiba“ ji vadina populiariausiu, labiausiai didžiajai daliai sergančiųjų tinkančiu ir geriausiai glikemiją veikiančiu insulinu.
„Trumpo veikimo insulino „Humalog“ dėžutės priemoka – 5,55 eur. Taip pat su 100 proc. kompensacija. Dėžutės 100 proc. kompensuojamų diagnostinių juostelių, būtinų cukraus kiekiui kraujyje nustatyti, priemoka – apie 10 eurų. Kadangi insulino reikia ne penkių švirkštų, o juostelių dėžutės pakanka tik savaitei, sudėjus visą reikiamą vaistų ir priemonių kiekį, mano išgyvenimo kaina trims mėnesiams – 120 eurų. Pabrėžiu, kad tie 120 eurų – elementaraus išgyvenimo, o ne normalaus gyvenimo kaina, nes to, kas „kompensuojama”, nepakanka“, – apgailestavo moteris.
Priemoką vadina ministro „dovanėle“
Iki ketvirtadienio, pasak Anios, jai insulinas „Tresiba“ nekainavo nieko. „Tiesa, juostelių kompensuoja nepakankamai, jas visada perkame papildomai tiesiogiai iš atstovų, dėžutės kaina siekia 12–15 eurų, vaistinėje – dar brangiau. Visame pasaulyje juostelės kompensuojamos. Kaip ir monitoringo sistema „Libre“, kurios Lietuvoje kažkodėl net nėra, ją diabetikai perka užsienyje.
Adatos švirkštams visame pasaulyje yra kompensuojamos pilnai ir tiek, kiek reikia. Mes gi Lietuvoje vienkartinę adatą gauname vienam švirkštui. O su tuo švirkštu leidžiamės insuliną kas po 20–30, o kas ir po 100 kartų. Viena adata – 100 dūrių, įsivaizduojate, kokia užkrato, infekcijos tikimybė? Galų gale, jos atbunka. Viską perkam už savus. Gerai, kas turi už ką pirkti, o kas ne? Ir čia dar tokia dovana – insulinas su nežmoniškom priemokom! Nuo šiandien drąsiai galime garsiai visam pasauliui šaukti, kad sergančiųjų diabetu genocidas Lietuvoje prasidėjo“ – piktinosi moteris.
O va cukraligė pagal naujus standartus – net ne liga, tik gyvenimo būdas!
Jos įsitikinimu, žmonės, negalėdami įsigyti pakankamai vaistų ir priemonių, vėliau dar brangiau kainuos valstybei, nes sulauks sunkių komplikacijų: tokių kaip apakimas, inkstų nepakankamumas, galūnių amputacija ir pan.
„Tačiau ministrui svarbu, kad šiandien bus sutaupyti milijonai. Tiesa, viena serganti diabetu moteris vaistinėje girdėjo ir besidžiaugiančią ponią: retos ligos gydymui skirtas vaistas jai nuo šiandien atpigo. Pasisekė tai poniai, sveikatos jai. O va cukraligė, pagal naujus standartus – net ne liga, tik gyvenimo būdas! Gyvenimo būdas, kai kasdien dešimtis kartų badaisi pirštus, pilvą, rankas ar kojas vien tam, kad nemirtum, kai negali valgyti, kada nori, ko nori, kiek nori, kai visa dienotvarkė ir visas gyvenimas sukasi apie ligą“, – nusivylimo neslėpė Ania.
Epileptikams gali būti pražūtinga
Neurologų bendruomenėje irgi justi nerimas dėl naujos kompensuojamųjų vaistų tvarkos.
„Generiniai vaistai teoriškai laikomi identiškais etiniams. Jie pripažįstami identiškais net tada, kai jų vadinamasis bioekvalentiškumas, vaisto koncentracijos augimas, išvalymas iš organizmo nebūtinai atitinka 100 proc. ir gali svyruoti nuo 80 iki 120 proc.“, – 15min kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos vaikų neurologė prof. Milda Endzinienė.
Skyrus naują vaistą ir nežinant, ar vaistas ilgiau išsilaikys organizme, ar greičiau iš jo pasišalins, pacientui gali atsirasti nemalonūs šalutiniai reiškiniai: „Vaisto koncentracija staiga nenumatytai padidėja: senasis, anksčiau paskirtas ir įprastas vartoti vaistas dar neišėjo, o naujai paskirtas jau veikia.“
Kol koncentracija kraujyje išsilygina, pacientai gali jaustis prastai. Į koncentracijos svyravimus ypač jautriai reaguoja epilepsija sergantys pacientai.
„Vaistams kaitaliojantis kas tris mėnesius, pacientui gali imti dažnėti priepuoliai, o gydytojas nebesupras, ar tai vyksta dėl naujų vaistų ir būklė stabilizuosis koncentracijai išsilyginus, o gal tai – ligos progresavimas ir reikia galvoti apie kitokį gydymą“, – svarstė M.Endzinienė.
Pinigine turi rūpintis pacientas, o ne SAM
Gydytojai, dirbantys su širdies ir kraujagyslių ligomis, irgi puikiai žino, kad vaistų parinkimas konkrečiam pacientui yra ilgas ir ne visada sklandus procesas, ypač kai pacientai turi gretutinių ligų ir reikia subalansuoti vaistų sąveikas.
M.Endzinienė prisipažįsta nesuprantanti, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žūtbūt kiša nosį į žmonių kišenę.
Jei man vienas vaistas geresnis nei kitas, kas man gali uždrausti primokėti? Kodėl ši laisvė atimta?
„Pacientai savo kišene turi rūpintis patys ir galvoti, ką gali sau leisti, o ko ne. Ir jei man vienas vaistas geresnis nei kitas, kas man gali uždrausti primokėti? Kodėl ši laisvė atimta?“ – retoriškai klausė gydytoja neurologė.
Jos nuomone, sutaupyti pinigai vaistams galbūt gražiai atrodo biudžeto lentelėse, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pacientai gali turėti net daugiau išlaidų: „Gali pasireikšti šalutiniai reiškiniai, tada pacientas vėl važiuos pas gydytoją, gaiš savo laiką. O kur dar psichologinė įtampa, kurioje lėtinėmis ligomis sergančių vaikų tėvai, ypač vaikų su negalia, ir taip nuolat gyvena.“
Žvalgosi į skandinavus
Išklausęs neurologų nuogąstavimus ministras A.Veryga pripažino: „Be abejo, iš kiekvienos taisyklės gali būti išimčių, pavienių vaistų, to nereikia generalizuoti, apie tai galvojama. Prašome medikų mums pranešinėti apie nepageidaujamus poveikius. Jei vaistas nesaugus, gydytojo prievolė apie tai pranešti, tam yra sukurta sistema.“
Tačiau iš esmės pacientų ir gydytojų abejones dėl naujos kompensuojamųjų vaistų tvarkos A.Veryga traktuoja kaip naujovių baimę ir nenorą atlikti namų darbų.
Jie taupydami tikrai nenugydo savo pacientų.
„Pacientai, beje, ne be gydytojų ir farmacinių kompanijų pagalbos yra susikūrę įsivaizdavimus, kad kažkas yra saugiau, geriau. Tas noras mokėti ir primokėti yra, švelniai tariant, keistas, nes būtent pacientai iki šiol labai skundėsi didelėmis vaistų kainomis“, – kalbėjo ministras.
Jis užtikrino, kad kompensuojamųjų vaistų sąraše atsidūrė ne bet kokie vaistai, o tie, kurie užtikrina gerą, kokybišką gydymą.
„Jei pacientas buvo įpratęs pirkti kokį nors firminį pavadinimą, kur dvi veikliosios medžiagos supresuotos į vieną tabletę, tai yra labiau patogumo, o ne efektyvumo klausimas. Man teko prisėdus prie internetinės svetainės su keletu pacientų palyginti kraujospūdžiui gydyti skirtų vaistų kainas. Tai vaistų su ta pačia doze ir veikliąja medžiaga kaina, priklausomai nuo to, ar jie vienoje tabletėje ar dvejose, skyrėsi penkiais eurais. Mes nekeičiame veikliųjų medžiagų ar dozių. Keičiasi tik gamintojas, pakuotė. O jei kas nors buvo įpratęs gauti kokį nors atlygį iš kompanijų ir yra suinteresuotas likti prie tų pačių vaistų, tai jau yra ne pacientų sveikatos, o etikos klausimas. Skandinavai seniai taip gyvena ir jų sveikatos būklė daug geresnė už mūsų. Jie taupydami tikrai nenugydo savo pacientų“, – akcentavo ministras.
Problemą užprogramavo patys?
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, komentuodama 15min skaitytojos Anios skundą, pažymėjo, kad nesklandumų kyla tik su vieno pavadinimo insulinu „Tresiba“.
„Ta problema yra užprogramuota iš praeities“, – aiškino viceministrė.
2015 metais įrašius „Tresiba“ į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, paciento priemoka sudarė 48,6 Eur. Tačiau bendrovė „NovoNordisk Pharma“ taikė nuolaidą ir priemoka pakuotei tada siekė 34,62 Eur.
2018 metų gegužės 28 dienos posėdyje Lietuvos diabeto asociacijos vadovė Vida Augustinienė pritarė šio vaistinio preparato įrašymui į kainyną su 34,62 Eur priemoka, nes tai esą vis tiek geriau nei pirkti vaistinį preparatą pilna kaina.
„Tai reiškia, kad V.Augustinienei nepanorus aktyviau pakovoti dėl mažesnių priemokų pacientams už šį vaistą, buvo užprogramuota, jog šiuo metu tai yra viena didžiausių priemokų insulinų grupėje, o vaistų tiekėjas nenori jos mažinti, nes mato, kad pacientai vis tiek bus linkę prisimokėti. Šiuo metu tenka dirbti su pasekmėmis: sąlygas diktuoja gamintojas, nepateikdamas jokių įrodymų, jog šis vaistas yra išskirtinis ar turintis daugiau privalumų nei kitų insulinų grupėje esantys vaistai. Jei tokie įrodymai, grįsti mokslu ir tyrimais, būtų pateikti, SAM nekeltų klausimų dėl pernelyg didelės šio vaisto priemokos“, – pasakojo K.Garuolienė.
Iki šiol priemokos už šį insuliną nebuvo, nes pačios vaistinės pacientams taikė nuolaidą. Tačiau nusprendė nebetaikyti.
Ji sakė, kad šiuo metu vyksta derybos su gamintoju ir tikimasi, kad ateityje, jam sumažinus priemoką, jos neliks.
„Iki šiol priemokos už šį insuliną nebuvo, nes pačios vaistinės pacientams taikė nuolaidą. Tačiau nusprendė nebetaikyti“, – pridėjo A.Veryga.
Vaistinių atstovai 15min aiškino, kad valstybei nesusiderėjus su „Tresiba“ gamintoju vaisto priemoka taip išaugo, kad ją dengti net vaistinėms pasidarė per brangu.
A.Veryga situacijos nedramatizuoja ir siūlo rinktis kitus vaistus. Jo nuomone, jei kokie nors skirtumai tarp vaistų ir egzistuoja, jie nėra lemiami ligos prognozės ir paciento išgyvenamumo prasme.
Vienam 2 eurai, kitam – viltis gyventi
Lietuvos pacientų forumo valdybos pirmininkė Ieva Drėgvienė sakė, kad nauja kompensuojamųjų vaistų tvarka ir priemokų suvienodinimas yra labai naudingas ir palies šimtus tūkstančių pacientų.
„Reforma sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą, bet mes kalbame apie pacientus, kurie akcentuoja vaisto pakuotės spalvą. Bet pažvelkime į kitą pusę, į pacientus, kurie šiandien negauna jokio gydymo, nes jis brangus ir neprieinamas. Tikiuosi, kad visos priemonės, kurios ateityje bus įgyvendinamos vaistų politikoje, visos sutaupytos lėšos bus nukreipiamos inovatyviems, gyvybę gelbėjantiems vaistams kompensuoti. Mes, kaip visuomenė, turime suprasti, kad visi turime turėti teisę gydytis ir pasveikti. Turime vieni kitus palaikyti. Kažkas išgyvena, kad vaistų priemoka padidės 2 eurais, tačiau yra pacientų, kurie visai negauna gydymo ir miršta“, – lygino I.Drėgvienė.
SAM tvirtina, kad naujasis kainynas, parengtas pagal naują kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarką bei patvirtinant pacientų priemokų „lubas“, leis sutaupyti apie 7,2 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų metams ir smarkiai sumažins pacientų priemokas.
Keičiantis kompensuojamųjų vaistų kompensavimo lygiams, pacientams primokėti perkant tam tikrus vaistus vaistinėse reikės mažiau arba išvis nereikės, priklausomai nuo to, koks vaistas bus įsigyjamas.
