Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mitai apie vaikų skiepus, kuriuos paneigia vaikų ligų gydytojai

Internetinėje erdvėje pastaruoju metu sklando daugybė su vaikų skiepijimu susijusių nepagrįstų mitų. Gydytojai imasi už galvos: jiems tenka ne tik aiškinti skiepų naudą, bet ir įrodinėti, kodėl mokslinio pagrindo neturintis įsitikinimas yra klaidingas. Kokie mitai yra patys gajausi? O svarbiausia – kodėl nėra pagrindo jais tikėti? Atsakymus į šiuos ir kitus tėvams reikšmingus klausimus pateikia Vilniaus Karoliniškių poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja Živilė Mikalauskienė.
Serganti mergaitė
Serganti mergaitė / Nuotrauka dreamstime.com

– Iš kur visuomenėje atsiranda nepagrįsti mitai apie skiepus?

– Iš nežinojimo, nesupratimo, kas yra infekcinės ligos. Žmonės nežino, nuo kokių ligų mes skiepijame. Pavyzdžiui, skaitydama paskaitas esamiems ar būsimiems tėveliams ir mamytėms visuomet jų paklausiu: „Ar žinote, kas yra poliomielitas?“ Dažniausiai jie negali pasakyti nė vieno šios ligos simptomo.

Živilė Mikalauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Živilė Mikalauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kadangi šiandien retai susiduriame su tokiomis ligomis, kaip poliomielitas, difterija ar tymai, žmonės neįsivaizduoja, kokia sunki gali būti šios ligos eiga ir pasekmės, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams. Tai yra tikrai baisios ligos, ir turbūt nė vienas nelinkėtų savo artimiausiam žmogui, kad šis susirgtų viena iš šių ligų.

– Kodėl geriau skiepytis nei, tarkime, persirgti ir įgyti natūralų imunitetą?

– Poliklinikos šiandien yra pilnos sloguojančių ir kosėjančių pacientų. Tie žmonės, kurie nesiskiepija, save vadina natūralistais, tačiau susirgę sloga patys pirmieji sėdi prie gydytojo durų ir reikalauja vaistų, kurie slogą pagydytų per kelias dienas.

Kadangi šiandien retai susiduriame su tokiomis ligomis, kaip poliomielitas, difterija ar tymai, žmonės neįsivaizduoja, kokia sunki gali būti šios ligos eiga ir pasekmės, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams

O jeigu sloga suserga mažas vaikas? Tuojau pat mamytės ir močiutės skuba pas gydytoją, prašo skirti gydymą, kuris leistų kuo greičiau pasveikti.

Tačiau įsivaizduokime, jeigu mes turėtume perpildytas ligonines ne sergančių sloga, o greitai plintančiomis ir sunkiomis infekcinėmis ligomis. Tarkime, maži vaikai masiškai imtų sirgti kokliušu, kuomet kosulio metu, dūstama, sunku įkvėpti oro?

Dabar lengva kalbėti, kai 95 proc. visuomenės yra paskiepyti nuo tokių sunkių infekcinių ligų. Tačiau jeigu didesnis procentas žmonių toliau nesiskiepys, tai tos ligos vėl išplis. Jos neišnyko, tik vakcinacijos pristabdė sunkių infekcinių ligų plitimą.

– O koks tėvų požiūris į vakciną nuo rotaviruso?

– Jeigu pirmagimis sirgo rotavirusine infekcija, vos tik gimus antrajam kūdikiui mamos iš karto atėjusios prašo jį skiepyti nuo rotaviruso. Mamos jau yra patyrusios ir žino, ką reiškia, kai vaikas vemia, viduriuoja, yra intoksikuotas, kai tenka gulėti ligoninėje, lašinti skysčius. Sunku ir tėvams, ir patiems gydytojams. Nėra blogiau, kaip matyti bejėgį sergantį vaiką.

Kol tėvai nesusiduria su šia liga, tol jiems atrodo, jog įvardijamos grėsmės ir komplikacijos – tik kalbos. O kas susiduria konkrečiai su liga – greitai pakeičia nuomonę. Tačiau dažnai būna per vėlu, nes nuo rotaviruso vaiką reikia paskiepyti iki 6 mėn. Ši apsauga yra trejiems metams, kada vaikui ypač pavojingas yra šis virusas ir kūdikio būklė labai labili: arba greitai sveiksta, arba staigiai blogėja. Vyresnių vaikų organizmas jau yra stipresnis ir ne taip greitai dehidratuoja ir intoksikuojasi.

– Ar vakcina nuo rotaviruso apsaugo 100 proc., ar vis tiek tikimybė susirgti egzistuoja?

rotaviruso vaiką reikia paskiepyti iki 6 mėn. Ši apsauga yra trejiems metams, kada vaikui ypač pavojingas yra šis virusas ir kūdikio būklė labai labili:

– Yra susirgimo tikimybė, bet jeigu susergama, tai žymiai silpniau: arba vienkartinai išvemiama, arba tik jaučiamas bendras silpnumas, gali būti nedidelis viduriavimas. Vakcina tikrai apsaugo nuo komplikuotos ligos eigos formos ir hospitalizacijos.

– Tačiau kam skiepyti nuo rotaviruso, jeigu vaikai vis tiek viduriuoja, jei ne dėl rotaviruso, tai dėl kitų virusų?

– Aišku, yra daug žarnyno virusinių infekcijų, tačiau rotavirusas yra dažniausias sukėlėjas. Be to, lyginant su kitomis žarnyno virusinėmis infekcijomis, rotavirusinė infekcija yra sunkesnė, komplikacijos pavojingesnės gyvybei, todėl rekomenduojama pasiskiepyti.

– Ar skiepijant vaiką nuo daugybės ligų tai neturi šalutinio poveikio jo imuninei sistemai?

– Ne, nes mes tūkstančius visokių infekcijų, antigenų ir taip gauname iš aplinkos, o visas vakcinas sudaro tik maždaug 150 antigenų. Tai labai nedideli kiekiai, ir tikrai neišbalansuoja imuninės sistemos.

lyginant su kitomis žarnyno virusinėmis infekcijomis, rotavirusinė infekcija yra sunkesnė, komplikacijos pavojingesnės gyvybei, todėl rekomenduojama pasiskiepyti

Visuomet sakau, jog mąstant apie skiepus, reikia pirmiausia pagalvoti apie kitus. Skiepydamiesi mes apsaugome ne tik save, bet ir savo aplinką, ypač savo tėvus ar senelius, kurie serga onkologinėmis ligomis, ir kuriems yra labai pavojingos šitos infekcijos.

Tarkime, senelis serga onkologine liga, o kartu gyvenantis anūkas suserga vėjaraupiais ar kokliušu.

Seneliui vėjaraupiai ar kokliušas jau gali būti mirtina liga, tad ir apie tokius aspektus turime pagalvoti. Yra ir vaikų, kurie serga onkologinėmis ligomis, sunkiomis lėtinėmis ligomis, kurių negalima skiepyti, nes jų imuninė sistema yra per silpna.

Apskritai, dera pasiklausti savęs, kam sirgti, jeigu yra galimybė nesusirgti? Jeigu galima pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso, sukeliančio gimdos kaklelio vėžį, tai kodėl aš negaliu to padaryti?

– Ar vakcinos gali sukelti autizmą?

– Autizmas išryškėja antraisiais vaiko gyvenimo metais, kai vaikas pradeda vaikščioti, daugiau judėti, domėtis aplinka. Iki tol yra labai sunku įvertinti vaiko raidą: kol jis nevaikšto, nesistoja, sunku pasakyti, kaip jo eisena vystysis, kaip jis gebės sutelkti dėmesį ir kt.

Daugelis tėvų, pasireiškus autizmo simptomams, sutapatina ligą su tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcina (kadangi visos vakcinacijos per tą laiką jau būna atliktos), tarsi ieškodami priežasties, kas galėjo tą ligą sukelti.

Dideliuose populiaciniuose tyrimuose, kurie atlikti Danijoje, Anglijoje, JAV ir kuriuose dalyvavo daugiau kaip pusė milijono vaikų, nustatyta, kad ryšio tarp autizmo ir MMR vakcinos nėra.

– Ką dar galite pastebėti iš savo praktikos – kokio mito apie vakcinas įsikibę dažnai laikosi tėvai?

– Ganėtinai dažnas įsitikinimas, jog vakcinoje yra daug toksinių medžiagų, ypač formaldehido, kuris prailgina vakcinos gyvavimo periodą. Tačiau formaldehido kiekis vakcinoje yra labai nedidelis. Tarkime, kriaušėje, kurią valgome, formaldehido kiekis yra 600 kartų didesnis nei vakcinoje. Taigi, medžiagos kiekis yra minimalus ir tikrai nepavojingas nei mūsų sveikatai, nei gyvybei.

Norėčiau paraginti tėvus pasitikėti gydytojais, juk yra medicinos mokslo daug įrodymų apie vakcinų naudą. Nei vienas gydytojas savo pacientui nenori pakenkti, o tik nori kad jo pacientai būtų sveikesni ir stipresni.

Kažkodėl architektams nepatarinėjame kaip statyti namą, o paliekame spręsti profesionalams šios srities. Tai pasikliaukime daugiau gydytojais, jų žiniomis ir visi būsime sveikesni ir stipresni.

Kelia susirūpinimą, kai neprofesionalai dalina patarimus apie vakcinas ar žmogaus imunitetą, kuris yra gyvybinių funkcijų sudėtingas procesas ir reikia daug mokytis, kad suprastum jo pagrindinius procesus.

Rubriką remia

„Glaxosmithkline Lietuva“
 

LT/ROT/0009/15

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos